Prezidentas pateikė Seimui pasiūlymą leisti antros pakopos pensijų fondų dalyviams pasiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų. Kodėl reikia atverti fondus nesulaukus senatvės, jei tų fondų paskirtis – pensijos? Kita vertus, jei jau leisti pasiimti, kodėl ne visus 100 proc.? Juk šiuo metu beveik pusė dirbančiųjų į pensijų fondus visai nemoka ir juose nieko nekaupia. Jie laisvi naudoti visas savo pajamas nelaukdami senatvės. Taip pat ir taupyti senatvei jie gali taip, kaip kiekvienas nori, nebūtinai patupdyti ant tos antros pakopos ir būti niekaip iš jos nepaleidžiami. O jei taip, kodėl ir kažkada papuolusių į pensijų fondų nelaisvę, bet jau atsipeikėjusių nepaleisti ne ketvirtadaliu, bet visa apimtimi?
Taip, prezidentas savo pasiūlymą argumentuoja ne siekiu tuos žmones išlaisvinti, bet priešingai – pasiūlytu 25 proc. jauku dar daugiau naivuolių privilioti. Jis tiki, kad įteisinus galimybę 25 proc. lėšų pasiimti, gyventojai noriau atsisveikins ir su likusiais 75 proc., t. y. nebėgs taip masiškai valdžios sprendimu „automatiškai įtraukti“. O taip atsitiko ir šiais metais, kai apie du trečdalius „sugautųjų“ nepatingėjo rašyti prašymų pasitraukti ir pasitraukė. Tai ir įkvėpė prezidentą „ką nors daryti“. Vargu ar viliojimai padės – siūloma prekė pigi.
Viliotinio šokėjų pakanka ir be prezidento. Štai, puikioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje konferencijoje Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pristatė pranešimą, kurio pagrindinis leitmotyvas Lietuva be kaupimo – Lietuva be ateities. Gąsdinta, kad dėl emigracijos ir dėl gimstamumo sumažėjimo bus mažai dirbančiųjų, kuriems privalu „išlaikyti“ pensininkus. Tačiau nutylėta, kad emigravusieji ir negimusieji lygiai taip pat nebus ir „Sodros“ klientais, reikalaujančiais pensijos. Nepriklausomybės pradžioje jauni lietuviai, išvykę į Angliją ar Ispaniją, jau dabar sulaukia pensinio amžiaus ir jiems pensijas moka tų šalių valstybės, jie nėra našta mūsų „Sodrai“.
Kita vertus, ar dėl vadinamosios demografinės krizės mokėsi papildomai į privatų fondą, ar papildomai „Sodrai“, vis tiek dirbančiajam finansinė našta bus didesnė nei be papildomų mokėjimų. Manipuliuodamas fondais naštos nesumažinsi. O antros pakopos įmokas nukreipus „Sodros“ pensijoms finansuoti pensijos padidėtų trečdaliu jau dabar ir būtų išspręsta gėdinga šalies pensininkų skurdo problema jau dabar vietoje nepabrėžtos gerovės pažadų po dešimtmečių.
Na, bet Lietuvos bankas, turintis pareigą prižiūrėti pensijų fondų veiklą, turi keistą norą juos dar aprūpinti ir klientais. Tada visi argumentai tinkami. Beje, Vakarų šalių ekspertams, minėtoje konferencijoje išsamiai analizavusiems kaupiamąsias pensijas, Lietuvoje tebevalkiojamas demografijos argumentas nebuvo įdomus.
Kodėl reikia atverti fondus nesulaukus senatvės, jei tų fondų paskirtis – pensijos?
Vis tik vilionėmis į pensijų fondus nepranokstami tie, kas iš to tiesiogiai daro verslą – dėl Lietuvos gyventojų skurdo senatvėje labiausiai galvas skauda jiems. Nuo skausmo tos galvos, atrodo, net apsisuka. Štai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) per BNS išplatino pranešimą, kad šiemet sausį–rugsėjį šalies antros pensijų pakopos vidutinė svertinė grąža sudarė +8,3 proc. Klausimas, kodėl LIPFA platina tokius operatyvinius duomenis? Juk paprastai sulaukę kritikos dėl menkos investicijų grąžos siūlo žiūrėti į ilgą – dešimtmečių – laikotarpį, nes kaupimas ilgalaikis procesas.
Atsakymas paprastas, LIPFA, kaip ir prezidentas bei Lietuvos banko pareigūnas, bando gelbėti pensijų fondus – tik kiekvienas jų sau priimtinais būdais. LIPFA, kurios nariai iš pensijų turto valdymo smagiai uždarbiauja, nepraleidžia progos antrą pakopą, o kartu ir save, paliaupsinti žiniasklaidoje. O jei tokios progos net ir nėra, ją gudriai gali sukurti. Taip ir atsitiko šiomis dienomis.
LIPFA savo skelbimą remia Lietuvos banko duomenimis, kad per tris ketvirčius antros pakopos pensijų fondų grąža buvo +8,3 proc., bet nutyli analogiškus pusmečio duomenis, pagal kuriuos grąža jau buvo pasiekusi +8,72 proc. Taigi, trečią – pasigyrimo – ketvirtį pensijų fondai ne augo, bet smuko –0,42 proc. O tai reiškia, kad LIPFA mestas pensijų fondų reputacijos gelbėjimo ratas visai kiauras.
Deja, minėtą niekinį per BNS paskelbtą pranešimą pakartojo dauguma žiniasklaidos priemonių be atitinkamų komentarų. Atrodo, tik LRT.lt atkreipė dėmesį, kad tas visų trijų ketvirčių +8,3 proc. augimas yra po 2022 m. pensijų fondų nuosmukio, kai pensijų apskaitos vieneto vertės sumažėjo 13,8 proc. Todėl dvejų metų rezultatas tebėra neigiamas – fondų valdytojai ne „uždirbo“, kaip mėgsta vadinti kapitalų rinkų procesus, bet gerokai „pradirbo“.
O antros pakopos įmokas nukreipus „Sodros“ pensijoms finansuoti pensijos padidėtų trečdaliu jau dabar ir būtų išspręsta gėdinga šalies pensininkų skurdo problema jau dabar vietoje nepabrėžtos gerovės pažadų po dešimtmečių
Ką reiškia tie procentai pavertus juos eurais? Kad būtų paprasčiau suprasti, pažiūrėkime į mažus skaičius. Tarkime, 100 eurų, kaupiamų pensijų fonde, dėl beveik 14 proc. nuosmukio 2022 m. virto 84 eurais šių metų pradžioje. Dėl išreklamuoto +8,3 proc. augimo šiais metais suma padidėjo, bet tik iki 93 eurų, t. y. nepasiekė to, kas buvo praėjusių metų pradžioje. Tuo tarpu per tuos beveik dvejus metus 100 eurų algos (ir „Sodros“ pensijos) tapo beveik 125 eurais dėl kasmetinio augimo po 10–12 proc. O juk kaupiama tam, kad nuolat didėjančias algas ateityje adekvačia dalimi pakeistų pensijos. Kaip jos pakeis, kai tam tikslui kaupiamos lėšos neauga tokiu pat greičiu kaip algos, o aptariamu laikotarpiu jų judėjimo kryptis net priešinga?
Taip, tai trumpas laikotarpis, bet jo analizės išsiprašė minėta LIPFA savo pasireklamavimu eilinį ketvirtį. Ilgo bėgimo distancijoje tendencija taip pat nelinksma ir tą jau teko parodyti 18 metų duomenimis apie antros pakopos pensijų fondų grąžas ir atlyginimų augimą. Šio rašinio tikslas tėra atkreipti skaitytojų dėmesį juos gundančiųjų išradingumą, kai tik ketvirčio ir net neigiamus kaupimo rezultatus bandoma panaudoti reklamai.
Paminėta prezidento iniciatyva bent pristatoma skaidriai – siūloma pasiimti dalį pinigų, kad nebūtų reikalaujama visų, o kas dar nepradėjo mokėti į antros pakopos fondus, prisijungtų. Bet ir šiuo atveju reikėtų būti budriems, kad neatsitiktų pagal gerai žinomą istorinį principą – „Vilnius mūsų, bet mes rusų“.
