Penktadienio startas: Vidsodžio bendruomenės namai, Pašilėnų UDC, Lykšilio bendruomenės namai ir taip iki vakaro. Darbingas ketvirtadienis: Janaučių kaimo bendruomenės namai, Pakražančio kultūros centras ir taip iki vakaro. Trumpa ištrauka iš Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio darbotvarkių.
Informacija apie Seimo nario R. Žemaitaičio susitikimus su bendruomenėmis teikiama viešoje feisbuko grupėje „Šilalės balsas“. Ją, kaip nurodoma, subūrė keli entuziastai, o grupės tikslas – „dalintis greita, teisinga, bešališka informacija ir įvairiomis nuomonėmis apie Šilalės rajoną, jo žmones, valdžios sprendimus, svarbesnius istorinius įvykius ir kraštą garsinančias asmenybes“.
Grupės administratoriai – Seimo nario R. Žemaitaičio patarėja (jos pavardę galite pamatyti Seimo kanceliarijos sąraše) ir partietis (dabar jau turbūt reikėtų sakyti – buvęs partietis) iš „Laisvės ir teisingumo“. Grupėje nurodoma, kad politiko vizitai į bendruomenes startavo rugsėjo 22-ąją. Taigi, praėjus kelioms dienoms po Seimo sprendimo sudaryti apkaltos komisiją, kuri aiškinsis, ar R. Žemaitaitis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką savo antisemitiniais pareiškimais, kurių tokiais nepripažįsta ir išsižadėti nenori.
„Labai džiaugiuosi (apkaltos komisijos sudarymu – red.), dar, matyt, bus proga reitingus pasikelt kokiais 10 proc.“, – taip Seimo apsisprendimą komentavo politikas.
Tiesa, vadinti R. Žemaitaičio apkaltos komisiją Seimo apsisprendimu dar prieš kelias savaites buvo sunku. Didžiuma parlamentinių frakcijų viešai piktinosi ir sakė „sveiku protu“ nesuvokiančios šio politiko pastarojo meto pareiškimų, nenuilstamai ragino Generalinę prokuratūrą tirti bei ištirti, tačiau pačios įsitraukti į procesą neketino. Dar daugiau – iš opozicinių gretų skambėjo pasvarstymai, kad valdančiųjų koalicinės tarybos inicijuojama apkalta „yra siūta baltais siūlais“, tai yra be teisinio pagrindo. Ir kad politiko atvirai neapykantą skatinantys išpuoliai tėra „etikos klausimas“, o valstybėje „yra daug kitų problemų ir jų nereikėtų dangstyti šiuo apkaltos procesu“.
Šiame kontekste visiškai teisus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, svarstęs, kad apkalta leis R. Žemaitaičiui tapti nauja „politikos auka“.
Tada atėjo spalio 7-oji. Izraelis.
Lietuvos, kurioje per Antrąjį pasaulinį karą naciai ir vietiniai veikėjai išžudė beveik 200 tūkst. bendrapiliečių žydų – beveik visus šalia gyvenusius žydus, Seimo narys tą dieną paskelbė: „Įdomu, koks jausmas Izraelio žydams, kai juos dabar kaitina?“ Ir reziumavo: agresija gimdo agresiją. Nes nesenu laiku pasirinko Palestiną kaip skydą savo veiksmams. Kaip kitos grupės savo išpuolius – prieš jiems neįtinkančius – pridengia Lietuvos vėliavomis. Iš konteksto ištrauktais a. a. Romualdo Ozolo pasisakymais. Tuo, kas patogiai neatsikirs.
„Tų žudikų (Izraelį užpuolusių teroristų – red.) veiksmai nesiskiria nuo fašistų per karą, gal net baisesni“, – sako šeimos draugai žydai. Ir dar sako, kad bijo. Būdami čia – Lietuvoje. Nes plonas dulkių sluoksnis, dengiantis praeities siaubą, kurstytojų jau nupūstas.
„Palestiniečiai jau paėmė pagalių ir pradėjo mušti tą nesąžiningą žyduką, tavo žodžiai kaip tikro pirštu į akį, taip toliau laikyk, žemaičiai su tavimi.“ Tai iš įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose gerbėjai šimtais persidalija politinius taškus renkančio veikėjo išpuoliais. Tokie feisbuko karžygiai, akimirksniu tapę kenčiančių palestiniečių gynėjais, dar taip neseniai per Lietuvos sieną paplūdus migrantų srautui, organizavo ginkluotus būrius jiems atstumti. Ir ėjo į susirėmimus su valdžia, ieškojusia vietos laikinoms stovykloms, skirtoms pabėgėliams iš dabar taip atjaučiamų kraštų.
Šiame kontekste visiškai teisus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, svarstęs, kad apkalta leis R. Žemaitaičiui tapti nauja „politikos auka“. Ir tuo pagrindu kurti dar vieną radikalią partiją.
R. Žemaitaitis jau paskelbė – „jo“ partija gims dar šiais metais. Ar ji nebūtų kuriama, jei apkaltos iniciatyvos būtų atsisakyta? Gal tik paieškojus naujos dingsties audrinti potencialius rėmėjus.
Bet tylus laukimas perkeliant atsakomybę už sprendimą – bausti ar atleisti – ant teisėsaugos pečių turi ir kitą pusę. Iš esmės jis paverčia laukiančiuosius bendrininkais. Taip pasirinkusiais dėl kažkokių praeities paramų? Ar dėl įsivaizdavimo, kad potencialūs rinkėjai, į kuriuos nusitaikė R. Žemaitaitis, bus malonūs ir susilaikantiems nuo dalyvavimo apkaltos procedūrose?
Po spalio 7-osios ir naujų R. Žemaitaičio išpuolių dalis opozicijos apsisprendė: socialdemokratų, „darbiečių“ ir demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovai dirbs apkaltos komisijoje. Toks apsisprendimas akivaizdžiai nuneigia argumentą, kad R. Žemaitaičio veiksmus vertinti siekia tik valdantieji.
Likusieji – irgi padarė savo sprendimus.
