Absurdas tapo mūsų pasaulio kasdienybe ir dažnas vis rečiau nustemba pagalvojęs – kaip čia yra, kad visą pasaulį gyventi moko Rusija, tos pamokos vyksta kraujo vandenyne?
Gyvenantieji šiek tiek toliau nuo kruvinos pakrantės – bent tiek toli, kad sukrešėjęs arba dar visai šviežias kraujas nesugadintų balto atostogų smėliuko, džiaugiasi tuo, kad treniruotis išplaukti iš sekinančio karo reikia ne savo kraujyje, ir ne jiems patiems.
Absurdas reiškia beprasmybė. Bet ar daug prasmės turi šiandieną tarptautinės organizacijos, kurios buvo įkurtos tam, kad pasaulyje būtų mažiau noro kariauti, o jei karų kiltų – kad būtų laikomasi sutartų elgesio su karo belaisviais taisyklių ir jie nebūtų žudomi arba kankinami, kad taikią valstybę užpuolusi šalis negrobtų jos vaikų ir neslėptų, kur jie išvežti. Taisyklės sako, kad medicinos daliniai, kaip ir ligoninės, per karą yra gerbiami ir saugomi ir negali būti puolimo objektas. Viena Ženevos konvencija numato, kad konflikto šalims siūloma pranešti viena kitai apie savo stacionarių medicinos dalinių išsidėstymą. „Net jeigu tai nepranešama, nė viena iš konflikto šalių negali atakuoti medicinos dalinių“. Prieš kelis dešimtmečius pasiekti tarptautiniai susitarimai sako, kad negalima pulti ir jokių civilinio gyvenimo objektų, ir pačių civilių.
Šiandien taisyklėmis visam pasauliui prieš akis dažniausiai mojuoja visas alei vienos pažeidžianti Rusija, nuskandinusi milijonus taikių gyvenimų kruviname absurdo vandenyne. Netirpstantys jo aisbergai – Ukrainos miestus kas dieną bombarduojančios Rusijos periodinis pirmininkavimas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir jos buvimas UNESCO Paveldo komitete, nė kiek netrukdantis naikinti kultūros paminklus Odesoje. Taisykles Rusija dar kartą priminė prieš savaitę, kai Ukrainos fechtuotoja atsisakė paduoti ranką jau nugalėtai sportininkei iš jos šalį nugalėti norinčios valstybės. Olga Charlan vienu rankos mostu tapo kovos už laisvę ir orumo simboliu, parodžiusi, kad su nesmerkiančiais karo, ir paties agresoriaus, reikia bendrauti tokiu atstumu, kiek priimtiną jį daro ne popierinės ir savo beprasmybe iki skausmo žeidžiančios nežmoniškos taisyklės. O, arba ginklas, arba natūralūs žmogiški jausmai.
Charlan buvo diskvalifikuota už taisyklių laužymą. Tą patį vakarą, dar nežinodama, kad teisė varžytis jai bus sugrąžinta, pasakė: „Rėkiau iš skausmo, sužinojusi sprendimą, bet yra kai kas svarbiau, negu Olimpinės žaidynės ar fechtavimas iš viso. Tai yra mano tautos palaikymas. Taisyklės turi būti pakeistos, jūs turite bent kiek mus per šitą karą gerbti“.
Lygiai kitą dieną jaunas tenisininkas iš Lietuvos žaidė poroje su sportininku iš Rusijos Aleksejumi Čepelevu, kuris instagrame dalinosi Airijos europarlamentaro mintimis – nebalsuojantis už Rusiją smerkiančias rezoliucijas Mick Wallace pasisako ir prieš ginklų Ukrainai tiekimą. Kurią nors dieną tam jaunam Lietuvos tenisininkui reikės pasižiūrėti ne tik į savo reitingo taškus, bet ir į akis Ukrainos sportininkams. Nors jokios taisyklės to nereikalauja.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
