Helenos Fielding knygos apie maždaug trisdešimties metų vienišą dirbančią londonietę, kurios skyrius komentarų skiltimis spausdino britų „The Independent“, pagrindinė herojė Bridget Jones apie Jungtinės Karalystės premjerą atsiliepia taip: „Galų gale, tai yra pirmasis Ministras Pirmininkas, su kuriuo galiu įsivaizduoti seksą savo pačios noru“. Bridget kriterijai tam reikalui buvo, kad vyras būtų ne tik mielas, bet ir turintis gebėjimų bei valios priimti svarbius sprendimus. Kažin, ar knygos herojė galėtų įsivaizduoti tą patį su galingiausio pasaulyje – NATO – bloko generaliniu sekretoriumi, kurį pastaruoju metu labiau norisi vadinti NATO direktoriumi.
Taip nejaukiai pažeidžiamas atrodė jis, kai Vilniuje per spaudos konferenciją išgirdo apie Vokietijos sprendimą turėti Lietuvoje savo brigadą. Dar nejaukiau Jensą Stoltenbergą buvo stebėti jam bandant per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atsakyti į klausimą, kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų būti pakviesta į NATO, kai jos kariai ir civiliai žmonės šito kvietimo laukia taip pat nekantriai, kaip Vakaruose gamintų naikintuvų.
Nes tų sąlygų tiesiog nebuvo kaip įvardinti – praėjus savaitei po susitikimo tą atvirai pasakė Johnas Kirby iš Nacionalinio saugumo tarybos Baltuosiuose rūmuose: „Išsiaiškinsime su ukrainiečiais, kokios tiksliai tos sąlygos bus“.
Kol NATO generalinis sekretorius kalbėjo, kad Ukrainai durys į NATO atvertos, tik niekas nežino, kada ji atitiks karinius NATO standartus, Ukrainos kariai šitų standartų siekė gyvybių kaina ir karo, o ne pratybų sąlygomis. Ir stebimi ne garbių svečių tviskančiomis uniformomis poligono tribūnoje, bet rusų snaiperio taikikliuose, užpilami artilerijos kruša.
NATO karinio komiteto vadas atvykęs į Vilnių pasakojo, kad galima laimėti karą neleidžiant naikinti ginklų sandėlių ir jų gamyklų priešo teritorijoje. Ukrainos vaikus tuo metu grobė Rusija, Raudonojo Kryžiaus atstovas Baltarusijoje to ne tik kad neneigė, bet dar ir didžiavosi – kad tame grobime veikė aktyviai, „Facebook“ gynė kriminalinio nusikaltėlio Putino autoritetą, taikydamas jam valstybės vadovo statuso kriterijus.
Fone galingi Vakarai su Amerika ir Vokietija prieky siūlė Ukrainai dėkoti už tai, ką ji gauna mažiausiai metais per vėlai. Garsiai neklausdami, kur būtų visas tų galingu Vakarų išdidumas, jei Ukraina su sostine Kyjivu tada, kai Vakarai užpultos šalies prezidentui siūlė ne ginklus, bet pavėžėjimą, nebūtų atsilaikiusi. Jei Kyjivas būtų kritęs per tris dienas – kaip pernai žiemą kalbėjo ir Rusija, ir Vakarų žvalgybos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
