Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, sutarusi, kad bet kurios iš šalių užpuolimas reiškia užpuolimą ir gynybą jų visų, susikūrė po Antrojo pasaulinio karo, kuriame žuvo daugiau kaip 36 milijonai žmonių, ir daugiau kaip pusė jų buvo civiliai. „Budrumas yra laisvės kaina“, – po tokiu devizu susivienijo 1949-aisias dvylika valstybių.
Tada NATO nebuvo Kremliaus, tuomet Sovietų Sąjungos, dabar Rusijos atstovų. Stalininė Maskva tuomet buvo okupavusi trečdalį Vokietijos teritorijos ir blokavo Vakarų kontroliuojamą Berlyno dalį. Maskva buvo okupavusi Rytų Vokietiją ir 1955-aisias, kai Vokietijos Federacinė Respublika, kitaip vadinama Vakarų Vokietija, irgi įstojo į NATO, į Vakarų Aljansą, skirtą atgrasyti Maskvą nuo naujų agresijų prieš nepriklausomas valstybes.
Rusija su savo trispalve NATO būstinėse Briuselyje ir Monse suplėvesavo 1994-ais, kai ji prisijungė prie NATO „Partnerystės vardan taikos“ programos. Rusija tapo tarptautinių NATO taikos pajėgų dalimi, nes Amerika ir kitos NATO šalys tikėjo, kad tai „padės normalių santykių su Rusija kūrimui“. Rytų žlugimo nenumatę Vakarai po jų subyrėjimo tikėjo, kad Rusija gali būti normali valstybė. Jungtinių Amerikos Valstijų kongrese po Sovietų sąjungos žlugimo buvo siūlymų panaikinti Centrinę Žvalgybos agentūrą, nes „dabar viskas bus gerai“.
Budrumas iš NATO lozungo kažkur miegojo iki pat pernai metų, per visus Maskvos grasinimus ir Baltijos šalims dėl jų narystės, per agresijas prieš Gruziją ir Ukrainą Kryme. Rusijos nuolatinis atstovas dirbo NATO būstinėje iki pat dvidešimt pirmųjų, oficiali NATO-Rusijos Taryba jau po Krymo aneksijos susitiko vienuolika kartų. Paskutinį kartą – 2022-ųjų sausį.
Kachovkos užtvankos susprogdinimu Rusija parodė, kad ji nesustos tol, kol pati nebus sustabdyta. Atrodytų, kad NATO turi galių – jei ne politinės valios, tai bent jau ginklų – sustabdyti režimą, kuris šantažuoja branduoline agresija, žudo užpultos valstybės žmones kiekvieną mielą dieną ir grobia jų vaikus. Bet tuos ginklus Ukrainai NATO šalys trupina pagal sunkiai žūvančių šeimoms suvokiamą planą. Davusi šiek tiek tankų, neduoda jų puolimui palaikyti reikalingos aviacijos. Naikintuvus F-16 planuoja duoti rudenį, kai spalį Ukrainos lietūs padarys nebeįmanomą sunkiosios technikos judėjimą.
Ar šiandien Vakarai, dauguma jų žmonių, įskaitant lyderius, geriau supranta Rusiją, apšaudančią ne tiktai pafrontės miestus, bet ir tuos, kurie už gero pusvalandžio nuo Lenkijos, taigi, Europos Sąjungos ir NATO sienos? Nė velnio. Jeigu suprastų, amerikiečiai žurnalistai, nė vienas, nebedirbtų Maskvoje, o sulaikyti už sufabrikuotą šnipinėjimą nesistebėtų – nejaugi Rusija nežino, kas yra normalių žmonių taisyklės. Bet NATO, visos šalys iki vienos, galėtų tą suvokti – ne, Rusija nežino, nes nėra normali valstybė su sveika, žmogaus gyvybę vertinančia visuomene. NATO turėjo pamokų ir laiko jas išmokti. Dabar jau laiko nebeliko. Tų neišmoktų pamokų pažymiai kasdien kyla kapais, o NATO per parodomąsias technikos pratybas šnabžda perdžiūvusiomis burnomis. „NATO kare nedalyvauja. Neprovokuokim Rusijos“.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
