Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šiuo metu inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kad žala, kuri atsirastų, jei bepiločiai orlaiviai būtų numušami, būtų atlyginama.
„Inicijuojame įstatymo pakeitimą, kuris yra padarytas Lenkijoje po nukritusių, numuštų dronų, kad žala, kuri galbūt galėtų atsirasti dėl nuolaužų kritimo, tarkime, civilinei infrastruktūrai ar kitai kokiai infrastruktūrai, būtų aiškiai, nedviprasmiškai atlyginama“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.
„Ir kad pilotai arba kariuomenės atstovai, tie, kurie jau priima galutinius sprendimus, galėtų tai daryti nebijodami, nedvejodami ir prisiimdami atsakomybę“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad, jei būtų poreikis, bepiločius orlaivius galėtų numušti NATO oro policiją vykdantys naikintuvai: „Ir mes dar paprastiname procesus, kad nekiltų jokių dvejonių.“
BNS rašė, kad ketvirtadienio paryčiais į Latvijos oro erdvę iš Rusijos įskrido keli dronai, o du iš jų nukrito.
Dronų incidentai Baltijos šalyse pastaruoju metu tampa vis dažnesni, dažniausiai krenta į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.
Baltijos šalys yra pabrėžusios, kad dronų incidentai yra plataus masto Rusijos agresijos karo pasekmė ir kad tokie įvykiai gali kartotis.
Pastarąjį kartą Lietuvoje dronas nukrito kovą ant užšalusio Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija.
