Lietuvoje 40 procentų 18–45 metų amžiaus asmenų teigia šiuo metu neplanuojantys turėti vaikų, o pagrindinės to priežastys – tinkamo partnerio neturėjimas ir nerimas dėl ateities, parodė Krizių įveikimo centro užsakyta visuomenės apklausa.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad pagrindinės psichologinės priežastys neturėti vaikų, be tinkamo partnerio neturėjimo (22 proc.) ir emocinio saugumo stokos (17 proc.), yra emocinis nepasiruošimas (15 proc.), nusistatymas „dabar ne tas metas“ (13 proc.), jausmas, kad neturima pakankamai vidinių resursų (11 proc.) bei per daug neapibrėžtumo gyvenime (7 proc.).
Krizių įveikimo centro psichologė-psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė teigė, kad dauguma jaunų žmonių patiria partnerio paieškos sunkumų, nes pažinčių mezgimo erdvės persikėlusios į virtualų pasaulį.
„Žmonės nebesipažindina gyvai, o virtualiame pasaulyje egzistuoja visiškai kitokios taisyklės. Virtualiose erdvėse yra didelė nesėkmės tikimybė, o tai galų gale stabdo net nuo bandymų. Po tam tikrų nesėkmės atvejų, pasimatymų, nusivylimų nuleidžiamos rankos ir tiesiog nebeieškoma. Aišku, kad vaikų turėjimo kontekste tai yra pirmasis laiptelis, kuris tiesiog neperžengtas“, – pristatydama rezultatus ketvirtadienį teigė J. Činčikaitė.
„Viena vertus, mes turime labai išsiplėtusią geografiją, tikrai judame, jauni žmonės išvyksta studijuoti į užsienį, „Erasmus“ programas ir komunikacija su visu pasauliu yra lengva, kita vertus, mes ir susiaurėję iki tam tikros virtualios erdvės veiksmo. O santykis ir partnerystė yra gyvas ir tikras veiksmas“, – pridūrė psichoterapeutė.
Tyrimų duomenimis, su nerimu ir emocinio saugumo stoka susijusios priežastys neturėti vaikų sudaro reikšmingą dalį atsakymų. Pasak J. Činčikaitės, pakilęs chroniškas streso lygis veikia žmonių biologiją ir fiziologiją.
„Labai daug žmonių jaučia miego trūkumą, poilsio trūkumą, tai lemia, kad mes iš tikrųjų nebemokame visapusiškai pailsėti, o tai mažina norą eiti į kontaktą, didina izoliaciją ir skurdina seksualinį gyvenimą, kuris reikalingas tam, kad mes turėtume vaikų ir turėtume šeimų“, – kalbėjo psichologė.
Be kita ko, anot J. Činčikaitės, emocinis pasiruošimas tėvystei taip pat svarbus rodiklis, kuris gąsdina žmones susilaukti vaikų.
„Daug mitų, daug reikalavimų labai gąsdina, nes mes nė vienas negalime būti tobulas nė vienoje srityje. O jau kas yra tobula mama arba tobulas tėtis, nė vienas psichologas atsakymo į tą klausimą net neturi. Išeina, kad mes siekiame kažkokios tobulybės ir atsisakome vaikų manydami, kad to neišpildysime“, – sakė ji.
Anot tyrėjų, prie nerimo prisideda ir viešojoje erdvėje formuojami standartai – tinklalaidės, nuomonės formuotojai, turinio kūrėjai, kurie plačiai pasakoja apie emociškai sveiką tėvystę, vaikystės traumas ir jų pasekmes.
Tyrimų bendrovės „Hubel“ vadovė Eleonora Šeimienė teigė, kad apklausos metu nepastebėta geografinių skirtumų, o tai rodo, kad gyventojų savijauta ir nuostatos yra gana vienodos, o lyčių aspektu šis skirtumas ryškesnis.
„Vyrai vaikų turėjimą įvardijo kaip natūralų gyvenimo etapą, o moterys, būtent nuo 35 metų iki 45 metų amžiaus, labiau įvardijo kaip biologinį laikrodį ir kad reikia tą situaciją išnaudoti, kol dar gali“, – sakė E. Šeimienė.
Tyrimas taip pat parodė, kad 70 procentų 18–45 metų asmenų teigė nejaučiantys jokio spaudimo iš aplinkos turėti vaikų.
Anot analizės, 11 procentų šios amžiaus grupės vaikų turėjimą visgi siejo su artimiausiais 1–2 metais, 16 procentų – su vėlesniu, bet dar neapibrėžtu laikotarpiu, 14 procentų apklaustųjų teigė dar nesantys apsisprendę.
Tyrimo dalyviai, kurie planuoja turėti vaikų, dažniausiai nurodė šeimos ir artumo norą (52 proc.), suvokimą, kad tai natūralus gyvenimo etapas (50 proc.), ir gyvenimo prasmę (48 proc.). Psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad šios priežastys yra daugiau susijusios su nuostatomis ir neretai nenuveda į konkretų veiksmą.
Reprezentatyvią apklausą „Gyventojų psichologinė savijauta ir ateities planavimas“ 2026 metų balandžio 3–13 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Hubel“. Apklausoje dalyvavo 500 Lietuvos gyventojų 16–64 metų amžiaus.
