Nuo kovo 1-osios Lietuva su Andriumi Tapinu priešakyje skaičiuoja, kiek viešųjų kanceliarinių pinigų kuris savivaldybės tarybos narys prapylė savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Paprastai tariant, kiek pavogė. Devynias savaites konservatorių galvos stūmė problemą tolyn, o penktadienį staigiai susprogo.
Pasirodo, dar 2016-ųjų Seimo rinkimų programoje pačių užsikelta vakarietiška skaidrumo kartelė, kai politikams tenka trauktis iš pareigų vien dėl įtarimų netyčia panaudojus reprezentacines išlaidas asmeniniams poreikiams, jau per aukšta net partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.
Todėl jis siūlo nuo skaidrumo uolos šokti visiems drauge ir nunulinti politinę sistemą naujais Seimo rinkimais. Jei nuo skardžio šoks ne visi, o bus nustumti tik trys ministrai, pasak Landsbergio, tai tebus Linčo teismas ir ritualinis aukojimas. Todėl to negana.
Bet prezidento patarėjo Povilo Mačiulio pasitraukimą atsidusęs čia pat Landsbergis jau vadina teisingu žingsniu. Nepaisant to, kad tai ir buvo tas tikrasis ritualinis aukojimas vienu jau seniau apsicelofaninusiu ir autoritetą praradusiu Mačiuliu prezidentui bandant nukirsti tris ministrus iš nekenčiamos Vyriausybės ir dar atgauti paties savo moralinį veidą, ką tik suteptą nuslėpta naryste Komunistų partijoje.
Konservatoriai į šitai atsako: all in. Nemesim trijų ministrų, nes vienodi standartai turi būti visiems. Jei šoksim nuo skardžio, tai tik susikibę. Bet ar partijos viduje šitai taikyta? 65 „flešiukus“ pirkusio Neringos tarybos nario Lauryno Vainučio narystė kadais sustabdyta, o ministrės Jurgitos Šiugždinienės niekas nė čekių parodyt neprašo. Premjerė ja, žinot, pasitiki. Tai kuo aukštesnės pareigos, tuo partiniai standartai žemiau?
Penktą dieną Šiugždinienės prašymas trauktis nesuplėšomas taip ir dulka ant stalo. Jerunda, pasakytų Narkevičius. Ačių su nosine, atitartų Pitrėnienė ir liktų sau dirbti toliau.
Dramos bus tiek, kad ir NATO viršūnes, ir karą užgoš. Prezidentas kasdieną kalbės apie arklius ir vežimus. Balnokit, broliai, bet kas, jei išties prireiks joti karan, o jau būsit nušokę nuo skardžio dėl musės?
Šimonytei vis tiek teks rašytis, nes juk ji ne tokia. Taip, aukojimas, bet šitaip jau būna politikoje, kad tenka kažką paaukoti, jei tie žodžiai apie reputaciją, kaip didžiausią politiko turtą, buvo ne žvirbliai.
Bet aukoti nenorima. Verčiau jau pirmyn į labiau neįmanomą – pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei ne – Vyriausybės žlugimą. Nepasvarstant, kad šitaip galima be skaidrumo, dar ir politinės atsakomybės standartą sudegint visuotinio apsivalymo cirkui.
Juk tikro darbo – įstatymų pokyčių ir naujų reglamentų kaip nėra, taip nėra ir nebus pasileidus. Ligi šiol projektą su apynasriu išlaidoms greitosiomis surašė vienintelis antros lygos partinis žaidėjas Vilius Semeška. Seimas per petį grąžino patobulinti. O kiti devynias savaites tevirkauja feisbuke, nors jų darbas dabar susitart koalicijoje ir kokybiškai keisti įstatymus.
Kitaip prokurorai ir STT užsikas gaudydami tūkstančius smulkių kanceliarinių musių. Dramos bus tiek, kad ir NATO viršūnes, ir karą užgoš. Prezidentas kasdieną kalbės apie arklius ir vežimus. Balnokit, broliai, bet kas, jei išties prireiks joti karan, o jau būsit nušokę nuo skardžio dėl musės?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
