„Kaip man sunku“, – kadaise dainavo „Keistuoliai“, o jų dainos žodžius kaskart paklaustas apie „Vičiūnų grupės“ pasitraukimą iš Rusijos jau ilgiau nei metus mums kartoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Visą šį laiką jo pasiteisinimų noriai klausė ne tik trečiai kadencijai meru išrinkę kauniečiai, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda. Dar prieš kelis mėnesius jis tikėjo, kad Matijošaitis teroristinėje Rusijoje užsibuvo visai ne savo noru, ir gailėjo, kad pasitraukimas iš šalies agresorės merui būsiąs siaubingai brangus.
Penktadienį paaiškėjo, kad karo metu dirbti Rusijoje Kauno mero verslui buvo ne tik ne taip sunku, kaip išeiti, bet dar ir kur kas lengviau nei iki pernai vasario. Žurnalistas Šarūnas Černiauskas paskelbė, kad pernai „Vičiūnų grupė“ Rusijoje uždirbo beveik 25 milijonus eurų pelno. Tai yra kone tris kartus daugiau nei iki karo.
Kauno meras apie tokią kruviną sėkmę, žinoma, nekalba. Jo sūnus, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis, ką tik dievagojęsis, kokia nuodėmė būtų Rusijai atiduoti puikiai veikiančią įmonę, savo verslo klausimais žurnalistus dabar ciniškai pasiunčia skambinti konservatoriams.
Apie pažadus išeiti iš Rusijos šeima nebeprisimena. Nelabai kas jai ir primena, kad iki šiol okupuotuose Krymo ir Donbaso miestuose tebeprekiaujama „Vičiūnų grupės“ produkcija. Čia ir vėl „Vičiūnai“ savo atsakomybės nemato, kaltina platintojus.
Tik paklaustas, kam priklauso Krymas, V. Matijošaitis neranda, ką kaltinti. „Ne man, – atsako, – aš nežinau“. Kol nežino, tol Rusija leidžia gerai užsidirbti. Krabų sūrime neieško bakterijų, nenusavina verslo savo reikmėms.
Lietuvoje Matijošaičiui irgi jokio boikoto. Mero rinkimai laimėti, opozicijos nerasta, prekybos centrų lentynos nukrautos jo silkėm. Net prezidentas G. Nausėda Kauno merą kaip visus be klausimų kviečiasi prašmatnios vakarienės ir šeimyninių nuotraukų. Apie verslą Rusijoje valstybės vadovas neklausia. Negadina šventės nė liūdnomis kalbomis apie smulkias kanceliarines savivaldybių politikų vagystes.
Kauno meras ir šiose, regis, sunkiai pralenkiamas. Ką tik gyręsis auksinėmis rozetėmis ir čiaupais Kačiūniškės dvaro tualetuose, dabar, matom, ir jis iki centų išsėmė savivaldybės skiriamas lėšas smulkioms išlaidoms. Ar pylė degalus į automobilio, numeriais BBD, baką, galbūt sužinosim netrukus. Kad žuvies parodoje Barselonoje įkvėpimo ieškojo už miesto pinigus, jau aišku dabar ir meras nė kiek nesigėdija.
„Matijošaičių šeima Kaune veikia kaip nusikalstama organizuota grupė, o aš buvau jos dalis“, – teisėsaugos apklausoje praregėjo buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, pats prieš metus pagautas galimai paėmęs didžiausią Lietuvos istorijoje kyšį ir stiklainiuose namuose „marinavęs“ ne silkes, o ketvirtį milijono eurų grynaisiais.
Teisėsauga turi išgirsti. Pradžia, kaip sakė pats Matijošaitis, yra. Pirmoji bauda už kultūros paveldo naikinimą teismo jau paskirta. Gal ateis laikas brangiai mokėti ir už karo rėmimą. Be jokios prezidento užuojautos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
