Nepaisant išaugusių energijos kainų, SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet toliau augs. Vis dėlto kitais metais augimas turėtų sulėtėti, o infliacija būti didesnė, nei buvo tikėtasi anksčiau.
Analitikų skaičiavimu, šiemet realusis BVP pokytis Lietuvoje sieks 3,2 proc., o 2027 m. sulėtės iki 2,1 proc.
Atsižvelgdami į išaugusias energetikos kainas, banko analitikai padidino 2026 m. infliacijos prognozę nuo 3,3 iki 5,7 proc., 2027 metų – nuo 3 iki 3,5 proc.
„Infliacija yra padidėjusi. Jau sausį–vasarį infliacija viršijo mano prognozes. <...> Priežastis labai aiški – šaltesnis sausis ir vasaris, padidėjo šilumos kainos, elektros kainos, turime degalų kainų padidėjimą“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Kuo ilgiau Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, tuo, anot T. Povilausko, infliacija bus didesnė, palyginti su dabartine SEB prognoze.
„Mes darome prognozę, kad gegužę Hormuzas pradeda atsilaisvinti ir kad mes aukštesnių, nei turėjome balandžio pradžioje, degalų kainų nematysime.
Bet su tokiu scenarijumi vis tiek manome, kad nuo liepos 1 d. bus tam tikras elektros ir gamtinių dujų kainos padidėjimas (elektros – turbūt iki 10 proc., gamtinių dujų – tarp 10 ir 20 proc.). Klausimas, kas rudenį bus su maisto kainomis, nes kol kas matome, kad orai irgi nelepino žemės ūkio, gana sausa“, – pristatydamas ekonomistų įžvalgas kalbėjo T. Povilauskas.
Tiesa, analitiko teigimu, dabartinės kainų tendencijos nėra išskirtinės Lietuvai ar regionui, kaip buvo per 2022 metų energetinę krizę.
„Be to, dabartinio energetikos kainų šuolio įtaka galutinei infliacijai Lietuvoje ir pasaulyje turėtų būti mažesnė, nes, priešingai nei 2022 metais, nėra tokios stiprios paklausos, kaip buvo tuo metu“, – dėstė T. Povilauskas.
Galimybės įpirkti būstą gerokai suprastėjo.
„Bet jau dabar aišku, kad kainos Lietuvoje padidės dėl brangstančių prekių gamybos medžiagų ir komponentų kainų“, – apibendrino ekspertas.
Mano, kad pasitrauks 50 proc. kaupiančiųjų
Kalbėdamas apie antrosios pakopos pensijų fondų situaciją, T. Povilauskas pažymėjo, kad lėšos iš jų išsiimamos aktyviau, nei buvo prognozuota.
Anksčiau manyta, kad iki 2027 m. pabaigos bus išimta 35 proc. antrosios pakopos turto. Tačiau iki balandžio sistemą paliko jau daugiau nei 40 proc. joje kaupusiųjų.
„Per ketvirtį atsiimtų pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų suma viršijo mūsų prielaidas ir tų pinigų įtaka ekonomikai bus didesnė, nei prognozavome prieš ketvirtį“, – sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, nuo metų pradžios iš antrosios pakopos pensijų fondų pasitraukusius asmenis pasiekė 3,2 mlrd. eurų (įtraukiant ir tuos, kurie lėšas atsiėmė dėl sunkios sveikatos būklės ir tuos, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai).
„Darome prielaidą, kad iki 2026 metų pabaigos pasitrauksiančių gyventojų sąskaitos dar pasipildys 0,6 mlrd. eurų, ir iš viso bus pasitraukę iki 50 proc. kaupiančiųjų“, – prognozuoja T. Povilauskas.
Jau dabar aišku, kad kainos Lietuvoje padidės.
Aktyvumas būsto rinkoje pasiekė piką
Kalbėdamas apie būsto rinką, T. Povilauskas pastebėjo, kad per metus sandorių skaičius buvo tik 2 proc. didesnis nei pernai. Tai, anot jo, yra vis rimtesnis ženklas, kad aktyvumas būsto rinkoje yra pasiekęs piką.
„Tiesiog būsto kainos pastaruoju metu augo pernelyg sparčiai ir galimybės įpirkti būstą gerokai suprastėjo. Žinoma, sandorių skaičius artimiausiais mėnesiais liks istoriškai didelis, bet spartesnio pardavimų augimo nebeturėtume tikėtis“, – tvirtino banko ekonomistas.
T. Povilauskas prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet liks toks pat, kaip ir pernai, ir sieks 6,9 proc. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis turėtų augti lėčiau – 7,7 proc., kitais metais – 7 proc.
„Trišalėje taryboje jau prasidėjo derybos dėl minimalios mėnesio algos nustatymo kitiems metams. Manome, kad būtų racionalu ją didinti maždaug 7 procentais“, – tvirtino ekspertas.
