Balandžio pabaiga – pajamų deklaracijų teikimo metas. Pildant deklaraciją, asmuo gali susimažinti mokesčius, jei patyrė pajamas mažinančių išlaidų, pvz., jei mokėjo gyvybės draudimo įmokas ar įmokas už profesinį mokymą ar studijas. Tačiau tiesioginių priemonių, kurios leistų susimažinti išmokas dėl santuokinės padėties ar vaikų turėjimo – nėra. Visiems mokesčių mokėtojams, nepriklausomai nuo šeimyninės padėties, taikomos universalios mokesčių lengvatos, tokios kaip neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
NPD reforma: didesnė našta vidurinei klasei
Praeitais metais įvykdyta mokesčių reforma. Viena iš jos dedamųjų buvo metinio NPD skaičiavimo tvarkos peržiūra. NPD mechanizmas yra sukonstruotas taip, kad didėjant pajamoms jo taikymas palaipsniui mažėja, kol galiausiai visai išnyksta. Praktikoje tai reiškia, kad tam tikrame pajamų intervale mokesčių našta auga sparčiau nei pačios pajamos, o tai ypač jautriai paliečia vidutines pajamas gaunančius asmenis.
Pagal iki reformos galiojusią tvarką, jei asmens pajamos per metus viršydavo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dvylikos dydžių sumą, bet neviršydavo 28 647,48 euro per metus, gyventojui taikomam NPD apskaičiuoti buvo taikoma viena formulė, o jei jos viršydavo 28 647,48 euro per metus – kita formulė.
Pastaroji funkcionavo kaip savotiška pagalvė, švelnindama mokesčių mokėtojui NPD netaikymo efektą, jei jo pajamos yra šiek tiek didesnės negu įstatyme numatytos lubos.
Po reformos minėtos pagalvės nebeliko. Pagal dabar galiojančią tvarką, kai pajamos per metus viršija dvylikos dydžių MMA sumą, taikoma viena formulė, o NPD taikymas nelaipsniuojamas pagal pajamų dydį. Praktiškai tai reiškia, kad asmenims, kurie gauna vidutines pajamas, NPD taikomas siauriau (greičiau pasiekiama riba, kai šeima NPD lengvatos netenka).
NPD nėra aktualus aukštas pajamas gaunantiems asmenims, nes jiems dėl pajamų dydžio tiek iki reformos, tiek ir po jos ši lengvata buvo netaikoma. Jiems aktualesniu klausimu buvo GPM tarifo dydis. Diskusijose dėl tarifo didinimo klausimas apie tai, kaip NPD reforma palies vidutines pajamas gaunančias šeimas, liko nepastebėtas.
Lietuvos mokesčių sistemoje vaikai „nematomi“
Šeimos labai skiriasi. Vienose nėra vaikų, abu sutuoktiniai dirba, todėl bendros pajamos tenka dviem asmenims. Kitose – daugiavaikėse – dirba tik vienas iš sutuoktinių, o kitas augina, pavyzdžiui, tris mažamečius vaikus. Tokiu atveju vieno uždarbis turi išlaikyti penkis šeimos narius.
Aptartas pavyzdys iškelia klausimą, ar mokesčių prasme šeimas reikia matuoti tik pagal gaunamas pajamas? Juk akivaizdu, jog esant vaikams mokestinė prievolė yra kur kas sunkiau pakeliama, negu be jų.
Šiuo metu deklaruojant individualias pajamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nenumato jokių lengvatų vaikus auginančioms šeimoms. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose nėra taikoma taip vadinamoji vaiko mokesčių lengvata (child tax allowance). (European Union Family Policy Outlook, Kincs, 2024).
Iki 2018 m. pajamų nelygybei tarp šeimų, kurios neaugina vaikų ir šeimų, kurios augina vaikus, kompensuoti buvo taikomas papildomas NPD. Jis buvo panaikintas įvedus universalią (visiems taikomą) išmoką – vaiko pinigus. Ši išmoka buvo naudinga mažas pajamas gaunančioms šeimoms, sumažino skurdo rodiklius, tačiau demografinės situacijos nepagerino. Panašiai nutiko ir kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje, skandinavų pavyzdžiu įsivedusiose universalią vaiko išmoką.
Šiuo metu Latvija tolsta nuo skandinaviško modelio: nuo 2022 m. darbuotojams taikoma 250 Eur mokesčių lengvata už kiekvieną vaiką. Atsižvelgdama į prastėjančią demografinę situaciją, Lietuvos valstybė taip pat ketina nuo 2027 m. sugrąžinti papildomą NPD už vaikus (kuris pagal įstatymą būtų 1 044 eurų per metus). Tačiau realiai jis bus pritaikytas tik nuo 2028 m. apskaičiuojant metines pajamas, taigi vaikus auginančioms šeimoms jo reikės palaukti du metus. Be to, jis bus palankesnis mažas pajamas gaunančioms šeimoms, nes pagal įstatymą, jei apskaičiuotas NPD bus lygus 0 (t.y., šeima gaus vidutines pajamas), joms bus grąžinama tik 208,8 euro už vaiką. Taigi, visą papildomą NPD gaus tik šeima, auginanti penkis vaikus).
Nuo individualaus prie šeimos apmokestinimo
Turint omenyje nevienodą vaikus auginančių ir jų neauginančių šeimų padėtį, yra būtina kelti klausimą apie perėjimą nuo individualaus prie šeimos pajamų (namų (ūkio) apmokestinimo modelio.
Lietuvos mokesčių sistema yra grįsta individualiu požiūriu į apmokestinimą. Pajamų mokesčio objektas yra asmens, o ne šeimos gautos pajamos. Toks požiūris lemia, jog šeimos moka daugiau mokesčių nei namų ūkiai, neturintys išlaikytinių. Taigi, egzistuojanti sistema yra palanki individui, bet ne šeimai.
Lietuvoje apie namų ūkį, kaip apmokestinimo vienetą, iki šiol kalbėjo tik šeimoms atstovaujančios organizacijos. Pirminiai bandymai tai siūlyti įstatymo leidėjui baigėsi nesėkme. Argumentai tie patys – namų ūkis pagal Lietuvos įstatymus nėra pajamų mokesčio objektas, tokio objekto įvedimas reikalautų kardinalios mokesčių sistemos reformos.
Tačiau apie tai galvoti būtina, jei mums rūpi Lietuvos demografinė situacija. Šeimos (namų ūkio) apmokestinimo modelis yra socialiai teisingesnis ir palankesnis toms šeimoms, kurios formalizuoja santykius ir įsipareigoja auginti vaikus. Jis leidžia atsižvelgti į situacijas, kai vienas iš sutuoktinių augina vaiką ir pajamų neturi arba jos itin sumažėja auginant kelis vaikus.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
