Praėjusio pirmadienio rytas prasidėjo netikėta žinia: Seimo narys Kristijonas Bartoševičius traukiasi iš Seimo. O jau po valandos Seimo dokumentų valdymo sistemą pasiekė generalinės prokurorės prašymas šaukti neeilinę sesiją dėl teisinės neliečiamybės naikinimo vienam Seimo nariui.
Beje, kaip niekada lakoniškas prašymas. Pirmajame rašte nebuvo nurodyta net Seimo nario pavardė. Nebuvo ir galimo nusikaltimo datos, tik straipsniai, rodantys, kad kalbama apie labai sunkius seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Tik vėliau įkrito papildymas. Jame prokuratūra jau nurodė K. Bartoševičiaus pavardę.
„Tai rodo, kad buvo mąstoma apie konfidencialumą. Pradžioj buvo galvojama, kad reikia nuasmeninti, kad ta informacija suasmeninta nepasklistų, bet vėliau buvo priimtas sprendimas, kad tą informaciją jau yra būtina patikslinti“, – LRT RADIJUI paaiškino prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Taigi prokuratūra, regis, pati pripažino, kad tyčia visuomenei leido sužinoti, kodėl iš Seimo traukiasi K. Bartoševičius. Per daug nesigina ir to, kad ir dėl jo neliečiamybės naikinimo kreipėsi tyčia, jau žinodama, kad imuniteto naikinimo procedūros Seime nebereiks. Vyriausiajai rinkimų komisijai panaikinus parlamentaro mandatą, trečiadienį K. Bartoševičius laisvai galėjo būti apklaustas ir tapti įtariamuoju. Bet iki šiol juo netapo.
Tad kam prokurorams reikėjo tokio viešumo, jei teisingumui vykdyti jokių kliūčių nebuvo? Ir kodėl per savaitę buvusio politiko prokurorai nė neapklausė, jei tyrimas jau toje stadijoje, kai jį tęsti trukdė tik Seimo nario teisinė neliečiamybė? Pagaliau, ir svarbiausia, ar pati prokuratūra paiso nekaltumo prezumpcijos, ar kaip tik atvirkščiai – tyčia meta Bartoševičių visuomenės Linčo teismui?
Kaltas žmogus, ar nekaltas, teisinėje valstybėje turėtų nuspręsti teismas. Prokuratūra, savo ruožtu, turėtų daryti viską, kad nukentėjusieji būtų apsaugoti, visi duomenys tyrime tinkamai surinkti, o įtariamasis turėtų galimybę ir apsiginti. Viešas žmogaus sudeginimas ir jo moralinis žlugdymas, net jei asmuo yra kaltas, tikrai neturėtų būti prokurorų tikslas. Politikavimas – tuo labiau.
Todėl logiška būtų, jei prokurorams rūpėtų detaliai paaiškinti, kada priimtas sprendimas kreiptis į Seimą. Ir ar K. Bartoševičius skubiai metė mandatą būtent dėl to, kad informacija apie tyrimą nutekėjo. Bet tokio vidinio patikrinimo prokuratūra nė nepradeda. Aiškina, esą tyrimui tai nebeturi reikšmės.
Visgi reikšmę tai turi. Jei prokuratūra iš tiesų neišsaugojo tyrimo paslapties, galėjo būti pakenkta nukentėjusiems. K. Bartoševičius galėjo išvis negrįžti iš Čilės, galėjo pasikartoti Neringos Venckienės apkaltos istorija, kai Seimo narės mandatas naikintas jai slapstantis užsienyje.
Kol kas išties sparčiu žingsniu grįžtame į Garliavos laikus. K. Bartoševičių visuomenė nuteisė, jo politinius kolegas virtualiai „apvilko“ marškinėliais su gaidžio atvaizdu. Sparčiai atgimsta mitai apie pedofilų klaną Seime. O prokuratūra kartoja tas pačias klaidas – mėto informacines bombas, užuot vykdžiusi pareigą kuo skubiau nešališkai išsiaiškinti tiesą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
