Reikia pripažinti akivaizdų dalyką: Kremlius ne tik seniai ruošė Ukrainos sunaikinimo planą, bet taip jau seniai pradėjo hibridinį karą prieš Vakarus.
Pirmiausia, tai atvira ir net neslepiama Vakarų politinio ir ekonominio elito korupcija. Tiesa, tai buvo pridengta „gerų santykių palaikymo“ bei „abipusės ekonominės naudos“ retorika. Vakaruose buvo naiviai tikima, kad ekonomika pakeis Rusiją. Tačiau kaip matome, Rusija stiprino savo kariuomenę ir turėjo visai kitą savo ateities viziją nei Vakarai.
Ir toje vizijoje turėjo būti nusilpusi Vakarų civilizacija. Viena iš akivaizdžių jos taktikų – kurstyti bet kokius konfliktus Vakarų visuomenėse.
Tyrimas dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus parodė, kad troliai aktyviai palaikė abi puses – tiek Donaldą Trumpą, tiek Hillary Clinton. Jiems buvo svarbiausia įžiebti konfliktus tarp pačių amerikiečių, juos supriešinti. Ne taip svarbu, kas bus prezidentas, svarbu, kad JAV visuomenė būtų kuo labiau susiskaldžiusi.
Neseniai paskelbti dokumentai rodo, kad J. Prigožino „Wagner“ grupė kovojo ne tik mūšio lauke, bet ir informaciniuose karuose. Pasirodo, jie prisidėjo populiarinant JAV „Black lives matter“ judėjimą. Nors neaptikau duomenų, bet neabejoju, jog kita ranka finansavo tuos, kurie radikaliai pasisakė prieš jį. Ne ideologija Kremliui svarbi – svarbu konfliktas.
Christo Grozevas paskelbė savo tyrimą, kuris rodo, jog Rusijos specialiosios tarnybos prisidėjo prie panikos skleidimo dėl COVID-19 epidemijos. Sumaištis – štai tikslas. Daug ko dar mes nežinome, tačiau galime neabejoti, kad prie „kultūrinių karų“ Vakarų visuomenėse smarkiai prisidėjo Rusijos specialiosios tarnybos.
Jau seniai Kremliaus propaganda užčiuopė Vakarų žiniasklaidos silpnybę. Gyvenant „post-tiesos“ ideologijoje visos nuomonės tampa lygiavertės, o žurnalistai, kurių redakcijos pasitvirtino savo etikos kodeksus, siekdamos tariamo objektyvumo, tai įtvirtino. Žurnalistui belieka tik pateikti dvi nuomones, visiškai nesigilinant, ar antroji nėra tiesiog melas. Toks procedūrinis objektyvumas tapo puikia terpe Kremliaus propagandai sklisti, nes ji buvo pristatoma kaip antroji nuomonė, kuri privalo būti atspindėta. Net ir dabar daugelis Vakarų žurnalistų Rusijos agresiją prieš Ukrainą vadina tiesiog „konfliktu Ukrainoje“. Juk Rusijos įvardijimas agresore jau pažeistų jų tariamą objektyvumą.
Štai dar vienas nesenas skandalas sporto sferoje. Tarptautinė bokso federacija nusprendė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose. JAV ir Airijos bokso federacijos tokiu sprendimu pasipiktino ir pareiškė, kad jų sportininkai į tokias varžybas nevyks. Tai Tarptautinei bokso federacijai sukėlė įniršį ir į pagalbą pasitelkė savo Drausmės ir etikos kodeksą. Bus tiriama, ar tokie pasakymai nepažeidė šios organizacijos reputacijos, nesumenkino jos interesų, neapšmeižė ir netgi bus tiriama dėl diskriminacijos.
Visai nesvarbu, kad Rusijos kariuomenė žudo ukrainiečius, naikina jų šalį. Tai etikos kodeksas neapima: svarbiausia organizacijos reputacija ir interesai. Taip etikos kodeksai ir moralė tampa visiškai atskirti.
Štai neseniai buvo paskelbta, kad vos 10 procentų Vakarų įmonių pilnai pasitraukė iš Rusijos rinkos. Likusios įmonės, kaip jau įprasta, tikriausiai irgi turi savo etikos kodeksus, tačiau jie joms netrukdo vykdyti savo veiklos šalyje agresorėje.
Kiekviena silpnybė bus panaudota prieš mus. Todėl Rusijos sulaikymo strategija turi apimti ne tik karinę sritį. Savaime suprantama, kad tai yra prioritetas, tačiau privalome sumažinti visas kitas galimybes, kuriomis pasinaudos Kremlius, keldamas sąmyšį ir chaosą mūsų visuomenėse.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
