Penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose padaugėja ekscentriškų, pernelyg atvirų ar įžeidžiančių komentarų, parašytų nekonvencine leksika, kurie kitą rytą dažnai dingsta – būna ištrinami.
Neseniai kalbėjomės apie tai su drauge, kuri pasakojo, kad skaitydama komentarą, nebūdingą jį rašančiam žmogui, intuityviai pajunta, kad čia kažkas ne taip. Pasak jos, „girtą“ tekstą padeda atpažinti kylantis svetimos gėdos jausmas. „Buvau šokiruota, kai perskaičiau savo buvusios dėstytojos pasisakymą, kuriame ji nekonvencine leksika užsipuolė kitą kolegę, išjuokė jos darbus, – atviravo ji. – Nors ir kilo noras pasisakyti, susilaikiau. Nuojauta sakė, kad jai komentarą padiktavo alkoholis.“
Bendravimas socialiniuose tinkluose sukuria anonimiškumo iliuziją ir blaivūs čia reiškia mintis, kurių į akis išsakyti nedrįstų, tarsi skaitmeninėje bendruomenėje įprastos etikos normos ir mandagumo taisyklės negaliotų. Tačiau pavartojus alkoholio savikontrolė dar labiau sumažėja. Žinomų asmenų auditorija plati, sekėjai rašančiojo asmeniškai nepažįsta, bet koks aštresnis tekstas gali būti interpretuojamas kaip pakelta balta vėliava išsilieti susikaupusias neigiamas emocijas.
Socialiniai tinklai ne vienam yra tapę viešais dienoraščiais, asmeniškas, net intymus gyvenimas dar niekada nebuvo tapęs toks viešas, o riba tarp tos informacijos, kuria priimtina dalytis ir kuria ne, tapo visiškai neaiški. Vieni mano, kad tokios ribos apskritai nėra ir dalytis galima, o gal net būtina, viskuo. Dalijimasis intymiais, specifiniais išgyvenimais gali būti svarbus ir naudingas, tokiu būdu mažinamos visuomenės stigmos. Stebint kitų išgyvenimus – ir savi sunkumai ima matytis kitoje šviesoje. Lyginimasis su kitais gali veikti terapiškai. Koks palengvėjimas atradus, kad ne man vienai gimdymas buvo siaubas, o ne laimė, kad ne aš vienas ar viena sergu depresija, nenoriu turėti vaikų ar tuoktis, jaučiu seksualinį potraukį savo lyties asmenims ar nejaučiu jokio, patyriau smurtą, noriu keisti pavardę, tikėjimą ir t. t.
Tokiu būdu atsiranda savotiškas spaudimas atsiskleisti, nors tokio atsiskleidimo pasekmės pačiam asmeniui gali būti skaudžios, kiekvienu individualiu atveju sprendimas turėtų būti priimamas ne spontaniškai, o gerai viską apgalvojus. Be to, išgėrus ne visuomet pavyksta nuoširdumą atskirti nuo neigiamų emocijų, kurios ima lietis kaip neapykantos kalba, apkalbos, agresija, asmeninių faktų ar nuomonių apie kitus asmenis viešinimas, siekiant suvesti senas sąskaitas ir t. t.
Komentavimas, nuotraukų ir vaizdo įrašų kėlimas į socialinius tinklus išgėrus yra siejamas su kiek senesniu ir jau gana plačiai tirtu reiškiniu – SMS žinutėmis, parašytomis padauginus alkoholio.
Girdėjau ne vieną istoriją apie asmenis, patyrusius skaudžias pasekmes po „girtų“ pasisakymų socialiniuose tinkluose. Linksmo vakarėlio metu neapgalvotai paviešinta apsvaigusio žmogaus nuotrauka ar trumpas vaizdo įrašas taip pat gali tapti rimtų bėdų priežastimi.
Jeigu išgėręs rašo ne šiaip eilinis pilietis, o žinomas žmogus? Jei staiga padaugina ir išsilieja? Obsceniška žinutė vilioja, staiga apsinuoginęs jos autorius tarsi suteikia leidimą eiti dar toliau, įvertinti, pamokyti ar pašiepti. Įsiaudrinusiai miniai apsinuoginimo negana, ji lupa odą, plėšia mėsą nuo kaulų. Jautresni, vedami empatijos ir susitapatinimo, stoja į gynėjų pozicijas, siunčia skaitmenines gėlių puokštes, katinukus ir širdeles. „Tikra tiesa, sveikinimai už drąsą“, – liejasi neadekvatūs komplimentai autoriui. Skaitmeniniame pasaulyje nėra viskas taip aišku, kaip materialioje realybėje, čia beveik neegzistuoja kontekstas, minios nuomonė tėra konkrečių šią akimirką kylančių emocijų suma.
Vis didėjanti dėmesio lavina svaigina. Į histrioniškumą linkusiems asmenims net ir neigiamas dėmesys geriau nei jokio, adrenalinas ir dopaminas leidžia pasijusti gyvam, pamiršti kasdienes problemas. Net svarstant racionaliai – kas trins įrašą, kurį „pamėgo“ šimtai ar net tūkstančiai? Tokiu būdu „girti“ tekstai tampa nebe gėda išsiblaiviusiam jo autoriui, nieko kito nebelieka, kaip tik laikyti galvą iškėlus ir apsimesti, kad įrašas padarytas sąmoningai viską apgalvojus ir suplanavus. Kai kuriems pavyksta konvertuoti tokį dėmesį į socialinį ar net simbolinį kapitalą. Influencerių ir šou pasaulyje netyčinis obsceniško išstojimo įvykis gali tapti net asmeniniu stiliumi skrydyje į žvaigždes. Tačiau šio destruktyvaus proceso neigiamos pasekmės emocinei ir net fizinei asmens sveikatai neturėtų būti visuomenės ignoruojamos, kad ir kokį didelį pasitenkinimą bei malonumą šis procesas keltų žiūrovams.
Įvairūs socialiniai eksperimentai įrodė, kad kuo didesnė grupė įvykdo nusikaltimą, tuo mažesnę kaltę jaučia atskiras individas. Internetinėje kovos arenoje dar sunkiau susigaudyti – čia ir budelis, ir auka gali būti vienas ir tas pats asmuo.
Viešoji interneto erdvė atrodo saugi, nes joje nėra mūsų kūnų. Tačiau degantis joje – dega ir realybėje. Beveik kaip kine, tarkim, „Matricos“ virtualybėje, tik ne taip efektingai. Galbūt tiesiog depresuoja ar suserga plaučių uždegimu. Tačiau socialinių tinklų ir interneto problemų viename straipsnyje neįmanoma aptarti, todėl grįžtu prie pagrindinės temos.
Įsiaudrinusiai miniai apsinuoginimo negana, ji lupa odą, plėšia mėsą nuo kaulų. Jautresni, vedami empatijos ir susitapatinimo, stoja į gynėjų pozicijas, siunčia skaitmenines gėlių puokštes, katinukus ir širdeles.
Alkoholis suteikia drąsos, tiksliau – slopina smegenų gebėjimą prognozuoti. Juodą humorą mėgstanti mano draugė šiurpina aplinkinius juokaudama, kad labai nerimauja vairuodama, todėl išlenkia stikliuką „ant drąsos“ prieš sėsdama prie vairo. Įstatymai draudžia vairuoti išgėrus, tačiau nedraudžia komentuoti socialiniuose tinkluose. Vis tik sunku patikėti, kad kažkam į galvą nešovė mintis, jog ir tai gali būti pavojinga.
Pirmiausia pamėginkime išsiaiškinti, kaip ir kodėl tie „girti“ tekstai ir vaizdai viešoje interneto erdvėje atsiranda.
Komentavimas, nuotraukų ir vaizdo įrašų kėlimas į socialinius tinklus išgėrus yra siejamas su kiek senesniu ir jau gana plačiai tirtu reiškiniu – SMS žinutėmis, parašytomis padauginus alkoholio. Panašu, kad „girti“ komentarai socialiniuose tinkluose yra to paties fenomeno šiuolaikiškesnė versija. Tikriausiai kiekvienas mūsų yra gavęs asmeninių žinučių vidury nakties iš savo eks, o ne vienas galbūt išdrįstų prisipažinti, kad ir pats ar pati yra tokių parašęs. Asmeninės „girtos“ žinutės dažniausiai seksualinio pobūdžio, o įrašų socialiniuose tinkluose temų plotis neribotas, jų specifika – atskleidimas pernelyg asmeniškos informacijos, spontaniškumas, nevaržoma emocijų raiška, obsceniškumas, pakitęs žodynas, nesklandi kalba.
Tai, kad šis fenomenas plačiai paplitęs ir problemiškas, liudija faktas, kad mokslininkai dirba prie kompiuterinių programų, skirtų „girtam“ tekstui atpažinti. Galbūt netrukus taurę kilnoti kartu su feisbuku taps nebeįmanoma, nes „girtus“ komentarus programa užblokuos, o tuo metu į duris jau belsis priklausomybių ir emocinės sveikatos specialistų komanda? Tikėtina, kad nei programos, nei mūsų intuicija, nei svetimos gėdos jausmas neleis „girto“ komentaro atpažinti visu 100 proc., nes panašias teksto savybes gali nulemti ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, profesija, charakteris, kalbos mokėjimo lygis ir t. t., ypač sudėtinga priimti verdiktą, jei nežinome konteksto, nepažįstame rašančiojo. Kita vertus, kai kurie komentarai būna tokie šokiruojantys, kad abejonių beveik ir nekyla. Dar mažiau abejonių kelia vaizdai. Būtent šie komentarai yra šio straipsnio objektas, jokiu būdu nesiūlau varžyti laisvos saviraiškos ir mėginti prikabinti etiketę „girtas“ komentarams, kurie mums nepatinka dėl subjektyvių priežasčių.
Alkoholio vartojimo ir emocijų savireguliacijos derinys yra gerai ištirtas reiškinys – rašo psichologai Leora Trub ir Tyleris Starksas straipsnyje „Tekstinių žinučių rašymas apsvaigus: Emocijų reguliavimas kaip ryšio tarp girtavimo ir tekstinių žinučių rašymo išgėrus moderatorius“. Straipsnyje teigiama, kad sunkumai išgyvenant neigiamas emocijas yra pagrindinis alkoholio vartojimo prediktorius. Neigiamų emocinių būsenų netoleravimas ar vengimas prognozuoja būsimą alkoholio vartojimą asmenims, kurie gydosi nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Asmenys, turintys bendrų savireguliacijos sunkumų, sunkiau kontroliuoja savo apsvaigimo lygį, dažniau neatsižvelgia į anksčiau patirtas neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes. Tuo tarpu gebėjimas reguliuoti emocines būsenas per savęs pažinimą, impulsų kontrolę ir galimybę naudotis emocijų reguliaciją skatinančiomis strategijomis veikia kaip apsauga nuo nesaikingo alkoholio vartojimo ir jo pasekmių.
Leora Trub ir Tylerio Starkso straipsnyje aptariama savigydos teorija, kuri teigia, kad alkoholis ir narkotikai vartojami siekiant sumažinti nemalonių emocijų intensyvumą. Negebėjimas reguliuoti išgeriamo alkoholio kiekio yra siejamas su PTSS (potrauminio streso sutrikimu), depresija, nerimo sutrikimu ir pan. Minėtų autorių atliktas empirinis tyrimas parodė, kad emocijų reguliavimo strategijų trūkumai yra statistiškai reikšmingai susiję su tekstinių žinučių rašymu išgėrus. Nors girtavimas buvo susijęs su žinučių rašymu išgėrus visa imtimi, asmenys, kurie taip pat turėjo sunkumų išgyventi neigiamas emocijas, buvo ypač linkę rašyti žinutes išgėrę.
Be to, pastebėtas ryšys tarp tekstinių žinučių rašymo išgėrus ir nesaugaus seksualinio elgesio, kuris rodo, kad tekstinių žinučių rašymas išgėrus gali būti savidestruktyvaus elgesio prediktorius. Tai reiškia, kad kai kurie alkoholio paveikti asmenys negeba įvertinti savo elgesio pasekmių, nesąmoningai ir neadekvačiai tikisi malonios patirties. Paprastai tariant, jiems klaidingai atrodo, kad parašytas komentaras paskatins įvykius klostytis pozityvia linkme, situacija išsispręs ir neigiamos emocijos, kurių pakelti jie jaučiasi nebeturintys vidinių resursų, išnyks.
Galbūt netrukus taurę kilnoti kartu su feisbuku taps nebeįmanoma, nes „girtus“ komentarus programa užblokuos, o tuo metu į duris jau belsis priklausomybių ir emocinės sveikatos specialistų komanda?
Naudodamiesi šio tyrimo duomenimis, galime kelti hipotezę, kad akivaizdžiai „girti“, ypač šokiruojantys, obsceniški asmeniniai pasisakymai socialiniuose tinkluose gali būti suprantami kaip savotiški liudijimai, kad rašantysis išgyvena sunkų laikotarpį ir patiria sunkumų dorodamasis su neigiamų emocijų gausa. Tokiu būdu mūsų reakcija į tokias žinutes turėtų būti apgalvota ir jautri, o ne spontaniška, vertinanti, moralizuojanti ar eskaluojanti. Jei taip rašo artimas žmogus, neskubėkite jo nei smerkti, nei entuziastingai palaikyti, nes tai gali paskatinti kartoti šią destruktyvią strategiją mėginant reguliuoti neigiamas emocijas.
Nors kiekvienas atvejis skirtingas, visada gali būti išimčių, tačiau panašu, kad dažniausiai tinkamiausia reakcija būtų ignoruoti viešą žinutę, susisiekti asmeniškai ir pasiūlyti paramą bei palaikymą tokiu būdu, kad parodytas dėmesys nebūtų susiejamas su nekonvenciniu viešinimusi.
Sudėtinga situacija yra tuomet, kai destruktyvią „girtą“ žinutę parašo žinomas žmogus, nes būtent tuomet į jos platinimą įsijungia žiniasklaida. Anksčiau žinomų žmonių asmeninio intymaus gyvenimo sfera buvo išskirtinai tik geltonosios spaudos dėmesio objektas, o šiandien „girtų“ žinučių nesibodi publikuoti dauguma naujienų portalų. Tikiuosi, kad šiame tekste pateikiamos mintys paskatins žiniasklaidos atstovus atidžiau analizuoti perpublikuojamus tekstus iš socialinių tinklų ir apsvarstyti, ar viešinama informacija tikrai atitinka žurnalistinės etikos principą nepakenkti.
