Nuaidėjo didelis korupcinis skandalas pačiuose aukščiausiuose Europos Parlamento (EP) sluoksniuose. Savaitgalį su banknotų pilnais krepšiais buvo suimta EP pirmininkės pavaduotoja socialistė Eva Kaili. Kaip rašoma žiniasklaidoje, tai susiję su Pasaulio futbolo čempionato organizavimu Katare.
Į šį atvejį reikia pažvelgti atidžiau. Vien todėl, kad Europos Sąjunga (ES) – tai ne kažkokia tolima ir svetima organizacija. ES yra sava, todėl mums neturėtų būti tas pats, kokie ten sėdi parlamentarai.
O panašu, kad europinėse Briuselio organizacijose susikaupė gausybė problemų. „Transparency International“ direktorius Michielis van Hultenas jas labai taikliai apibūdino: „Daug dešimtmečių Parlamentas leido plėtotis nebaudžiamumo kultūrai, negriežtomis finansinėmis taisyklėmis bei kontrole ir visišku nepriklausomos (ar išvis bet kokios) etinės priežiūros nebuvimu“.
Ilgą laiką EP buvo laikomas kone neliečiamu, o ten išrinkti parlamentarai – kone pusdieviai, kurie iš aukšto Europos valstybėms aiškina apie progresą bei pažangą. Tačiau panašu, kad pamiršta bent retkarčiais pažvelgti į veidrodį. Ekspertų kritika EP yra labai griežta. Kalbama ne tik apie ydingą etikos priežiūrą, bet taip pat ir apie „užsienio įtakas“.
Šį kartą žvilgsnis krypsta į Katarą, tačiau ar tai vienintelis atvejis? Jau daug metų kalbama apie Rusijos įtaką ne tik Vokietijos politikai, bet ir ES institucijoms. Iškyla paprastas klausimas: kaip dujos (o Europos atveju prieš metus reiškė, kad tai Rusijos dujos) tapo „žaliojo kurso“ viena svarbiausių dalių? Ar tai buvo pasiekta vien tik argumentais diskusijose, ar buvo ir neteisėtų dalykų? Galbūt dabar Belgijos specialiosioms tarnybos jau labiau atrištos rankos tirti įvairius politikų ryšius? Ar ši tema yra per daug sprogstanti, tad specialiosioms tarnyboms nebus leista atlikti tyrimų šia kryptimi?
O šiuo metu Briuselyje aktyviai diskutuojama apie tai, kad reikėtų reformuoti ES. Štai šių metų vasaros pradžioje EP priėmė rezoliuciją dėl ES sutarčių keitimo. Esmė tokia: siekiama, jog Taryboje būtų pritariama daugumos balsavimui, kad būtų kuo mažiau problemų. Ir kaip pavyzdys pateikiama Vengrija, kurios prorusiška politika jau niekam nekelia simpatijų, išskyrus Kremlių. Ši šalis bandė blokuoti ES finansinę paramą Ukrainai, tačiau ir pagal dabartinę tvarką sugebėta jos veto atmesti, o skirti pinigai pasieks kariaujančią už visą Europą šalį. Tad kam keisti esamą tvarką?
Kitas punktas – daugiau suteikti galių EP. Tam pačiam, apie kurį ekspertai sako, jog ten vyrauja nebaudžiamumo kultūra ir jis nėra atsparus užsienio šalių įtakai. Jei taip yra, tai į kieno rankas mes atiduodame vis daugiau galių? Ir kas tokiu atveju laukia pačios ES?
ES, valdydamos didžiulius finansinius resursus, pasižymi dideliu uždarumu ir nenoru klausytis bet kokios, net draugiškos kritikos. Labai dažnai jų organizuojamos konferencijos tėra vienminčių būrelio susirinkimas, o ne siekis išklausyti „įvairių nuomonių“ Bet kokia kritika yra laikoma „antieuropietiška“ ir „destruktyvi“. Panašu, kad šis korupcijos skandalas pačiuose aukščiausiuose EP sluoksniuose atvėrė ilgai nutylėtus skaudulius. Gal ES institucijos prieš siekdamos vis daugiau galių, kritiškai pasižiūrės į save?
Komentaras stambėjo per LRT RADIJĄ
