Daugelis tikriausiai jau yra šį tą girdėję apie Kinijos socialinių kreditų sistemą. Apie ją viešai Kinijos komunistai prabilo dar 2014 metais. Ji reiškia, kad prie šios sistemos prisijungęs kinas vertinamas įvairiais parametrais.
Kokias prekes perka? Ar dažnai lankosi bare? Ar ilgai žaidžia žaidimus? Ar jis išleidžia daugiau nei uždirba. Šią sistemą domina ir jūsų draugai, jų pažiūros. Ar nėra taip, kad jis kur nors paliko patiktuką prie valdžią kritikuojančio komentaro? Kiekvienas veiksmas vertinamas balais. Tie veiksmai, kuriuos skatina Kinijos komunistų partija, yra įvertinami didesniais balais. Tie, kurie surenka pakankamą balų skaičių, gauna privilegijų: gali gauti vartojimo paskolą, be užstato išsinuomoti automobilį, greičiau registruojami viešbučiuose.
Be privilegijų, yra ir bausmės. Turintiems mažą reitingą, bus ribojimas interneto greitis, apribotas populiarių restoranų, klubų prieinamumas. Jų nesamdys darbdaviai, o jų vaikai negalės patekti į prestižines mokyklas. Žodžiu, jie atsidurs socialinėje atskirtyje, bus marginalizuoti, neteks jokių vilčių dėl savo ir savo šeimos ateities.
Kinija yra padariusi milžinišką šuolį. Ten praktiškai niekas neatsiskaito grynais pinigais, tai reiškia, kad žinoma, ką, kur ir kada perki. Žinoma, su kuo bendraujama socialiniuose tinkluose, žinoma, kur praleidi laiką. Taigi, Kinijos komunistų valdžia daug žino apie savo piliečius. Ir juos gali puikiai kontroliuoti.
Vakaruose ši socialinių kreditų sistema yra vertinama kaip žmonių laisvės pažabojimas. Kitaip vertinti ir negalima. Tačiau ar nėra taip, kad pamažu, tylomis taip pat einama tokios sistemos link?
Visai neseniai Seimas be jokių didelių diskusijų priėmė mokėjimų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos bankai galės kaupti ir rinkti informaciją apie savo klientų religines, politines bei filosofines pažiūras, genetinius, sveikatos, etninius ar rasinius duomenis, netgi apie lytinę orientaciją.
Tikrai sunku suprasti, kaip šie duomenys gali padėti kovojant su terorizmu. Kol kas jokių rišlesnių paaiškinimų, kam šie duomenys reikalingi, nėra. Ir tai dar viena neraminanti aplinkybė. Bankų atstovės aiškina, jog žmonėms nieko papildomai daryti nereikės, tačiau kodėl mūsų duomenys bus kaupiami?
Nors teigiama, kad tų duomenų bankai niekam kitam nenaudoja, tarkime, marketingo tikslams, bet kyla klausimas: ar tai kas nors kontroliuoja? Ar turime pasitikėti tik jų žodžiais? Verslininkai puikiai žino šių duomenų vertę, žino, kad jie gali uždirbti daug pinigų, tai kodėl nepasinaudoti jais, jei niekas to nesužinos?
Be to, kas gali garantuoti, kad politikai ateityje nepriims įstatymo, kuriuo įpareigos tuos duomenis, tarkime, atiduoti valstybinei institucijai, kuri sureitinguos piliečius. Arba tai paves padaryti bankams. Ir atitinkamai vieniems piliečiams suteiks privilegijų, o kitus baus. Taip tyliai, nepastebimai tapsime valdžios kontroliuojami. Bus kaip Kinijoje, šalyje, kurią mūsų užsienio politikos strategai įvardija kaip grėsmę laisvam pasauliui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
