Sekmadienio vakarą Vilniuje oficialiai atidarytas Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas – vienas svarbiausių krikščionių renginių šiemet. Į ceremoniją ant Išganytojo kalvos susirinko gausi minia tikinčiųjų iš įvairių pasaulio šalių. Juos sveikino garbūs svečiai.
Į kongreso atidarymą atvyko prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas su žmona Vismante Benkunskiene, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Maltos ordino didysis magistras Johnas Timothy`is Dunlapas, Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rino Fisichella, kiti garbingi svečiai.
Vaizdo įrašu buvo parodyta popiežiaus Leono XIV, šiuo metu viešinčio Ispanijoje, kalba susirinkusiesiems.
„Savo Išpažinimuose šv. Augustinas rašo, kad jo vienintelė viltis – nepaprastai didelis Dievo gailestingumas. Iš tiesų, tai didelio džiaugsmo ir tikros vilties šaltinis, kai patiriame, koks gailestingas Dievas yra kiekvieno mūsų atžvilgiu ir kaip gera mums atnaujinti pasitikėjimą jo gailestingumu.
Šiandienos pasaulis su daugybe baimių ir nerimo, įtampos ir karų kelia vis didesnį taikos poreikį tiek individų, tiek tautų širdyse. Smurto sūkuryje, kuris nuodija santykius ir griauna gyvenimus, Dievo gailestingumas prašo įsileisti į mūsų širdis šią nuostabią atsinaujinimo galią. Būtent šis gailestingumas gali pakeisti mūsų gyvenimą, atverdamas kelią meilei ir atleidimui“, – teigė Leonas XIV.
Popiežius pabrėžė, kad Dievo meilė išlieka amžinai, o pasaulio trokštama ramybė negali būti pasiekta be gailestingumo.
„Pasitikėkime begaliniu Dievo gailestingumu kartu su asmeniniu įsipareigojimu kurti svetingesnę ir gailestingesnę visuomenę“, – linkėjo Leonas XIV.
Sveikinimo žodį tarė ir R. Fisichella.
„Su giliu dėkingumo jausmu Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterija sveikina tūkstančius piligrimų, atvykusių į Vilnių dalyvauti 6-ajame Pasauliniame Apaštaliniame Gailestingumo kongrese. <...> Piligrimų iš įvairių Europos ir pasaulio vietų susibūrimas malda bei studijomis leis mums išgyventi šias dienas gilia bažnytine prasme, visos Bažnyčios, pripažįstančios gailestingumą kaip Dievo apreiškimo šerdį, bendrystės ženklu“, – kalbėjo Evangelizacijos dikasterijos proprefektas.
Savo ruožtu G. Nausėda priminė krikščionybės kelio į Lietuvą ir jos stiprinimo istoriją.
„Lietuva per šiuos šimtmečius nuėjo ilgą, dažnai skausmingą kelią, gindama savo laisvę ir dėl jos kovodama. Šis kelias pagimdė didžių asmenybių, vyrų ir moterų, savo gyvenimais paliudijusių kilnią tarnystę Dievui ir žmonėms. Daugelis jų pasižymėjo herojiškomis dorybėmis, yra paskelbti palaimintaisiais ir šventaisiais. Nepaisant to, kad mūsų šaliai teko atsispirti tamsioms ir dažnai prievartos bangoms, mes, lietuviai, neužsikrėtėme neapykanta, kerštu ar grasinimais.
Kai karų, gaisrų ar okupacijų metu jau atrodydavo, kad blogis nugalėjo, mes skubėdavome prie malonėmis garsėjančio Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo Vilniuje. Galbūt kaip tik dėl to būtent Vilniuje, tarp dviejų pasaulinių karų, seseriai Faustinai Kovalskai buvo perduota žinia, skirta visam pasauliui“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas akcentavo, kad gailestingumo žinia labai reikalinga ir šiais, „neramumų bei nenuspėjamų pokyčių“, laikais.
„21 amžiuje mes, vilniečiai, ir Gailestingumo miesto piligrimai vilties šviesos skubame ieškoti jau ne tik Aušros vartuose, bet ir prie malonėmis garsėjančio originaliojo Gailestingojo Jėzaus paveikslo Dievo Gailestingumo šventovėje“, – tvirtino G. Nausėda.
„Nerimui dėl ateities kėsinantis į daugelio sielų ramybę, Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje vyksta pačiu laiku. Tegul dvasios šviesa paliečia kiekvieną jos dalyvį. Tegul ji sklinda ir visam pasauliui“, – linkėjo jis.
Portalas LRT.lt primena, kad Vilnius pasaulyje žinomas kaip Dievo Gailestingumo miestas. Čia gyveno šv. Faustina, buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, iš čia sklido viena žinomiausių 20 amžiaus katalikybės žinių. Apie tai savo kalboje priminė ir J. T. Dunlapas.
„Čia nutapytas Gailestingojo Jėzus paveikslas nėra tik istorijos išnaša. Tai gyvas ir nuolatinis priminimas, kad šis miestas ir visi jame susirinkę privalo toliau skleisti dieviškojo gailestingumo žinią. Atrodo, kad šiandienis pasaulis neteko gailestingumo, atleidimo ir meilės kupino rūpesčio, kurį esame pašaukti rodyti ligoniams ir vargšams. Tuo pat metu puikiai žinome, kad dar ne viskas prarasta. <...> Tokiame amžiuje Gailestingumo kongresas – tai grįžimas prie to, ko pasauliui labiausiai reikia“, – teigė Maltos ordino didysis magistras.
Gausią tikinčiųjų minią taip pat pasveikino G. Grušas.
„Labai džiugu pasveikinti jus atvykus į 6-ąjį Pasaulinį Apaštalinį Gailestingumo kongresą. Jūsų buvimas čia iš tiek daug tautų jau yra ženklas, kad gailestingumas turi galią suvienyti tautas, kalbas, kultūras ir kartas. Renkamės ne tik kongresui, bet ir kaip piligrimai, siekiantys iš naujo sutikti gailestingąją Dievo meilę ir tapti jos liudytojais mūsų pasaulyje”, – sakė Vilniaus arkivyskupas.
„Gailestingumo miestas statomas kiekvieną kartą, kai atleidimas nugali pasipiktinimą, kai pažeidžiamieji yra apsaugomi, kai kančios yra lydimos, kai tiesa yra suvienyta su meile ir kai krikščionys tampa gyvais vilties liudytojais. Mūsų pasaulis šiandien yra paženklintas karo, susiskaldymo, vienatvės, netikrumo ir baimės. Labiau nei bet kada žmonijai reikia atsigręžti į gailestingą Kristaus veidą”, – pažymėjo G. Grušas.
Tuo tarpu V. Benkunskas pastebėjo, kad šiųmetė tema „Statome Gailestingumo miestą“ – itin artima Vilniui.
„Kaip ir daugelį amžių prieš tai, Vilnius ūžia nuo savo statybų: gatvių, mokyklų, skverų. Mūsų miestas savo žmonių rankomis gražėja kiekvieną dieną. Tai pastebi ir mūsų svečiai. Jie įsimyli mūsų miestą, jo architektūrą, miesto žalumą, švarą. Tačiau miestas – tai ne tik vien mūras ar stiklas“, – teigė jis.
Anot V. Benkunsko, daugelį amžių vyko ir Vilniaus dvasinė plėtra.
„Mylimo ir mylinčio miesto statybos. Nors per šimtmečius miestas išgyveno baisiausias negandas: karą, ugnį, marą ir badą, tai jo žmonių nepavertė tik už save kovojančiais žvėrimis. Priešingai, nelaimės akivaizdoje Vilniuje visada atsirasdavo tų, kurie padėdavo silpnam, sergančiam ar nuo pikto bėgančiam. Manau, vilniečių pagalba ukrainiečiams pastaruosius kelerius metus tik darkart parodė, kad po šaltu mūru plaka karšta širdis“, – sakė Vilniaus miesto meras.
„Gailestingumo reikia mums visiems“
Ceremoniją pradėjo lietuvių liaudies šokiai, vyko eisena su įvairių pasaulio šalių vėliavomis, koncertavo atlikėjai Sasha Song ir Rugilė Daujotaitė.
Renginyje sutiktos krikščioniško ekumeninio judėjimo „Motinos maldoje“ Panevėžyje atstovės Rita, Aldona ir Rita LRT.lt sakė besidžiaugiančios švente bei susirinkusiųjų gausa.
„Gailestingumo mums visiems labai reikia. Norime džiaugtis kartu su pasaulinio masto renginiu. Daugybė svečių, viskas nuostabiai paruošta. Svečiai pasitinkami su didžiule meile. Esame labai laimingos, nes džiaugtis su Kristumi ir Jį šlovinti yra nuostabu“, – tikino Rita.
„Mums, motinoms, labai skauda širdį. Tikrai visi galime gyventi gražiai, draugiškai ir su Dievo pagalba eiti per gyvenimą. Gyvenimas nuostabus, o čia suvažiavę tiek daug žmonių ir visi atrodo tokios geros širdies. Prašome Dievo gailestingumo ir atsivertimo malonės tam, kam reikia labiausiai“, – teigė Aldona.
„Turiu galimybę savanoriauti šiame renginyje. Nutariau prisidėti kiek galėsiu prie informacinių technologijų. Galbūt padėsiu nors vienam dalyviui pajusti šventės dvasią“, – dalijosi Rita.
Atidarymo ceremonija vyko ant Išganytojo kalvos – tai pagrindinė kongreso vieta. Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir buvusio vizitiečių vienuolyno ansamblis atsivėrė pirmąkart po beveik 80 metų. Per renginį čia stovės scena, ekranai, bus koncertų ir diskusijų erdvės, palapinių miestelis.
Kongresas sekmadienio rytą prasidėjo Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo aukotomis Šv. Mišiomis ir Eucharistine procesija.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad birželio 7–12 dienomis Lietuvoje pirmąkart vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas. Vilniuje susiburs per 5 tūkstančius tikinčiųjų iš daugiau nei 50 pasaulio šalių. Kongreso metu vyks tarptautinė konferencija, susitikimai, koncertai, maldos renginiai ir išskirtinių pasaulio Bažnyčios svečių pranešimai. Iš viso laukia daugiau nei 130 renginių.
Šiųmečio kongreso tema – „Statome Gailestingumo miestą“. Renginio programa kvies kalbėti apie žmogui šiandien aktualias temas: viltį, vienatvę, atleidimą, ligą, karo traumą, priklausomybes, šeimos santykius, socialinę atskirtį ir konkrečius gailestingumo darbus. Kiekviena diena turės savo temą: Atmintis, Žodis, Malda, Veiksmas, Širdis.
Taip pat skaitykite
Kongresą organizuoja Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterija ir Vilniaus arkivyskupija.
Pasauliniai Apaštaliniai Gailestingumo kongresai – tai kas trejus metus vis kitoje šalyje vykstantys Katalikų Bažnyčios susitikimai, kuriuose skelbiamas ir liudijamas Dievo gailestingumas. Pasauliniai renginiai jau vyko Romoje, Italijoje (2008), Krokuvoje, Lenkijoje (2011), Bogotoje, Kolumbijoje (2014), Maniloje, Filipinuose (2017) ir Apijoje, Samoa (2023).
Renginio akimirkos – fotogalerijoje!
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
