Potvyniai miestų gatvėse vasaros liūčių metu tapo nuolatiniai. Dažniausiai apsemiamas Vilnius, kurio kalvotas reljefas palankus staigios liūties sukeltam vandens plūsmui kauptis įdubusiose gatvėse, bet tai nėra vien sostinės problema. Jei tik užslenka rimtesnė vasaros audra, skęsta ir kiti miestai ar miesteliai.
Priežastys kompleksinės. Išaugę asfalto bei betono dangų plotai, padidėjęs užstatymas pastatais ir pasenusios ar nepakankamai pajėgios miestų nuotekų sistemos. Pastaruoju metu apkaltinta ir nesugrėbta žole užkimšusi kanalizaciją.
Viskas susideda ir socialiniuose tinkluose sklaido juokeliai, kad sostinei reikia nebe metro ar tramvajaus, bet gondolų. Apsemtose gatvėse įstrigę vairuotojai ieško kaltų ir tai natūralu, nes gatvės skirtos po jas važinėti, o ne plaukioti. Tačiau būtent vairuotojai turėtų suvokti ir savo indėlį, nors ryšys tarp perteklinės automobilizacijos ir potvynio gatvėje ne visiems lengvai perprantamas.
Tropinės oro masės iki Lietuvos dabar atslenka gerokai dažniau, nei, tarkime, prieš trisdešimt ar penkiasdešimt metų. Čia ta vadinamoji klimato kaita, kurią sukelia iškastinio kuro deginimas. Tokiu būdu, bent jau dalinė potvynio priežastis, teliuškuoja apsemto automobilio kuro bake.
Konkrečios liūties negalima lengva ranka nurašyti klimato kaitai. Stiprių liūčių pasitaikydavo visada, bet kai kalbama apie dažnesnį pasikartojimą, tai jau klimato pokytis. Dabar po šiaurės pusrutulį klaidžiojančios karščio bangos, o joms iš užnugario ir stiprūs lietūs, vienareikšmiškai nulemtos visuotinio atšilimo.
Tropinio oro masėje telpa gerokai daugiau drėgmės. Kuo atmosfera šiltesnė, tuo didesnis vandens kiekis gali joje susikaupti ir po to iš dangaus vanduo krenta nebe kibirais, kaip sakydavo senoliai, o ištisomis voniomis ar net baseinais. Kol kas tai dar tik vaikiški baseinėliai, bet klimato juostoms slenkant į šiaurę ir mūsų orams epizodiškai tampant tropiniais, iš dangaus galime sulaukti ir olimpinių baseinų.
Absorbuoti tokius vandens kiekius gali padėti infrastruktūros sprendimai. Kai kurie jų labai nepatogūs būtent vairuotojams. Pavyzdžiui, perteklinio asfalto panaikinimas siaurinant važiuojamąją dalį ir taip atveriant krituliams natūralų gruntą, parkavimo vietų užleidimas tai pačiai žalumai ar bent porėtų dangų įrengimas stovėjimo aikštelėse prie namų ir prekybos centrų.
Netgi sustabdžius visą šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į atmosferą, kas skamba kaip utopija, klimatas dešimtmečiais ir toliau išlaikytų šiltėjimo tendenciją, o lietaus intensyvumas vis dar augtų. Kova su klimato kaita greitai čia nepagelbės, bet žmogaus veiklos sukelto visuotinio atšilimo logika tokia, kad nevaldomas jis nesustos, todėl bent kartą neįsipylę degalų, o pajudėję kitais būdais lyg ir prisidedame prie ateities potvynių prevencijos.
Vertinant iš kasdienės žmogaus perspektyvos – gana nepastebimai, o iš klimatologinės pusės – labai greitai, atėjome iki adaptacijos prie besikeičiančio klimato būtinybės ir panašu, kad su ja jau vėluojame. Išleisti milžiniškas sumas mokesčių mokėtojų pinigų tam, kas dar nevyksta, pragmatiškai žvelgiant tik į dabartį, gali atrodyti nepateisinama, bet klimato prognozėse mūsų regionui žadamas orų ekstremalumo didėjimas jau čia.
Siaurinamas gatves Vilniaus Naujamiestyje kartais vadinu urbanistiniu paminklu klimato kaitai, tik šiitokia adaptacijos strategija kaip tik ir nepatinka tiems, kurie prie klimato kaitos nesąmoningai prisideda labiausiai. Belieka kaltinti nesugrėbtą žolę.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
