Šaltas pavasaris sukėlė nemenką nusivylimo bangą ir eilinį kartą paskatino dvejones dėl besikeičiančio klimato. Vėsos perteklius gyvenant visuotinio atšilimo šimtmetyje kelia nepasitikėjimą mokslu, o geografijos apribota mūsų subjektyvi patirtis įkyriai perša dvejones. Abejonė yra mąstymo prielaida ir kai kalbame apie ilgai trunkančius sudėtingus reiškinius tas abejones turime sklaidyti nuolat.
Dabar daugelį dominantis klausimas – kokia bus vasara? Prie jo prieisiu, bet tokiai prognozei pateikti reikia tam tikro įvado. Kitas klausimas – ar klimato šiltėjimas tebevyksta? Po to, kai pavasaris iš mūsų taip pasišaipė, nebegalime pasitikėti ir ilgalaikiais procesais.
Šilumos, jei vertintume iš globalios perspektyvos, netrūksta. Pavyzdžiui, gegužės pradžioje Indijoje ir Pakistane vietomis svilino plius 50 ir tai tikrai nėra įprasta pavasario temperatūra šiems regionams. Prancūzijoje gegužė buvo karščiausia nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Tuo metu Vidurio Rusija ir Žemutinės Volgos regionas gegužę gavo milžinišką, iki 5-7 laipsnių neigiamą temperatūros anomaliją (pas mus jis siekė 1,8 laipsnio). Galima pagalvoti, kad gamta juos taip baudžia, nereikia priminti kodėl, bet už ką tada nubaudė ir mus?
Vidutinei žemės oro temperatūrai šiuo metu didelės įtakos turi vėsinantis La Ninja (La Niña – isp. mergaitė) reiškinys. Jis pasireiškia kaip žemesnė nei įprastai vandens paviršiaus temperatūra dideliuose Ramiojo vandenyno plotuose tropikų srityje ir smarkiai veikia visos planetos orus. La Ninja ir priešingo jam El Ninjo (El Niño – isp. berniukas), turinčio šildantį efektą, poveikis planetos klimatui stiprus, o arčiau Ramiojo vandenyno esantiems regionams jis dažnai gana aiškiai išreikštas. Būtent dėl to tuose kraštuose sezoninės prognozės pasitvirtina geriau. Pavyzdžiui, pietinėje Jungtinių Valstijų dalyje La Ninja lemia sausras ir karščius, o šiaurėje būna vėsiau ir drėgniau. Europa yra gerokai toliau, todėl nėra nustatyta apčiuopiamų ryšių, kaip šaltas tropinio Ramiojo vandenyno paviršius veiktų mūsų orus.
Sezonines prognozes sudaro stambūs pasauliniai meteorologijos centrai, Lietuvoje tuo užsiimti būtų tiesiog per brangu. Atmosferos būseną jie simuliuoja ištisais modelių ansambliais, o tos prognozės taip ir vadinamos – ansamblinės sezoninės orų prognozės. Dar vienas svarbus niuansas – prie tokių prognozių visada pridedama žvaigždutė, po kuria pažymima, kad tai yra eksperimentinės prognozės. Niekas iki galo nenori prisiimti atsakomybės už sezoninių orų numatymą, nes kad ir kokius milžiniškus duomenų kiekius apdorotų superkompiuteriai diriguojantys minėtiems ansambliams, atmosferos būklės prognozavimas vidutinėse platumose keliems mėnesiam į priekį vis dar sudėtingas reikalas.
Įsivaizdavimas, kad koks nors patyręs meteorologas gali nustatyti, kas bus po kelių mėnesių – yra mitas. Jį kursto eilė faktorių. Pavyzdžiui, tai, kad plika akimi stebėdami dabarties orus galime numatyti kas bus rytoj. Dalis tokių spėjimų išties teisingi. Palydėdami Saulę Lietuvos pajūryje galime numatyti, ar rytoj lis. Jei Saulė leidžiasi į debesį, vadinasi tikėtina, kad atkeliauja drėgmė, o jei dangus virš horizonto švarus – orai išliks saulėti. Toks spėjimas paaiškinamas labai paprastai. Lietų nešantys ciklonai iki mūsų dažniausiai atkeliauja nuo Atlanto, tai yra iš vakarų, todėl į debesį besileidžianti saulė gali padėti nuspėti orų tendencijas rytojui. Tai dažnai pasitvirtina, bet yra papildomų sąlygų. Ciklonui artėjant iš pietų švarus nuo debesų dangus vakarų horizonte gali suklaidinti.
Žinome daugiau tokių orų spėjimo taisyklių. Pavyzdžiui, žiemą stulpu iš kamino kylantys dūmai ar žemai skraidantys paukščiai. Šie liaudiški metodai nesunkiai paaiškinami slėgio pokyčiais ir tinka savadarbei rytojaus orų prognozei, bet tik labai trumpiems laikotarpiams. Kai kalbame apie savaitę, dvi ar mėnesį – jie nebetenka galios. Danguje nėra ženklų, kokius orus turėsime Mindaugo karūnavimo dieną ar per Žolines.
Papildomą painiavą kuria žmonės daug laiko leidžiantys gamtoje ir stebintys tik jiems vieniems žinomus ženklus. Mokslinis metodas nežino, kaip juos paaiškinti. Patikėję ankstyva šiluma ir į Lietuvą grįžę paukščiai gali žūti vėl užėjus šalčiams. Augalai reaguoja į esamus orus, bet kaip jų vegetacija susijusi su artimiausio sezono temperatūra, paaiškinimo niekas nepateikia. Šernas kaupia riebalus ir daug ėda ne dėl to, kad kažkokiu stebuklingu būdu žino, jog po trijų mėnesių pas mus ims plūsti poliarinės oro masės ir žiema bus šalta. Šernas išstorėja, nes vasara buvo gera, ruduo dosnus ir jis gavo sočiai paėsti, o papildomos rinkės papilvėje jam nepakenks nei šiltą, nei šaltą žiemą.
Būtų puiku pasitikėti augalais ir gyvūnais, bet itin neromantiškai turiu pasiremti superkompiuteriais, kurių teikiami duomenys, nors ir iki galo nepatikimi, bet bent jau gali būti fiziškai paaiškinti.
Daugelis didžiųjų pasaulio meteorologijos centrų mūsų regionui prognozuoja ganėtinai švelnią vasarą. Pasak Jungtinių Valstijų nacionalinio prognozių centro – ji turėtų būti artima vidutinei daugiametei normai. Jungtinės Karalystės meteorologijos biuras prognozuoja 0–0,5 laipsnio, o Europos vidutinės trukmės prognozių centras iki 0,5–1 laipsnio teigiamą oro temperatūros nuokrypį nuo normos. Kritulių kiekis prognozuojamas normalus arba kiek mažesnis nei įprasta. Visumoje, esamos ir prognozuojamos drėgmės turėtų pakakti, nors atskiri rajonai gali susidurti su jos trūkumu. Vidutiniškai šiltą vasarą jų pasiskirstymas visada nevienodas, nes susijęs su liūtiniais lietumis, kurių intensyvumas gali skirtis net priešingose vieno miesto pusėse.
Lietuvos orai betarpiškai susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais virš visos Europos, o visam žemynui tendencijos yra kitokios nei pas mus. Didžiausia kaitra kaupsis virš Pietų Europos bei Balkanų. Ten numatoma vidutiniškai 2 laipsniais šiltesnė vasara. Karščiau bei sausiau nei įprasta turėtų būti ir Vakarų bei Vidurio Europoje, įskaitant Lenkiją. Kadangi karščio žemyne netrūks, dalis jo atkeliaus ir iki mūsų, tačiau ilgai ties Lietuva tropinės kilmės oro masės greičiausiai neužsiliks. Taigi, mūsų teritorija bus kryžkelėje tarp šią vasarą nuosaikiai šiltos Šiaurės Europos ir pietuose besitvenkiančio karščio, todėl tikėtini šuoliški temperatūros svyravimai. Karštesnių orų epizodus, kurių pasitaikys ne vienas, gali keisti drungno jūrinio oro įsiveržimai.
Apibendrinant galima teigti, kad tai gana pozityvios prognozės. Vasara nebus šalta, bet patalpų kondicionavimui išleisime mažiau nei didžioji Europos dalis. Ar stambiausi atmosferos stebėsenos ir prognozių centrai bei jų superkompiuterių generuojamos prognozės buvo tikslios, matyt, sužinosime rugsėjį, kuriam, beje, tie patys centrai dabar prognozuoja nuo vasaros besitęsiančias šiltų dienų serijas.
