Prieš kelias dienas žiniasklaida trimitavo, kad Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimą, leidžiantį deblokuoti Ukrainos uostus saugiam grūdų eksportui. Tai – dezinformacija. Toks pat melas, kaip ir neseni pranešimai, kad Lietuva uždraudė prekių tranzitą į Kaliningradą, o po to jį atnaujino.
Lietuva nieko nebuvo uždraudusi, o tik vykdė Europos Sąjungos sprendimą. Lygiai ir Ukraina jokio bendro dokumento su Rusija nepasirašė. Ukraina pasirašė tik susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija. Tokia buvo principinė Ukrainos pozicija.
Kaip žinoma, jau kitą dieną Rusija sudavė raketų smūgį Odesos prekybos uosto grūdų saugykloms. Tai viskas, ką reiktų žinoti apie Rusiją ir jos požiūrį į pasirašomas sutartis.
Putino banditų gaujai, kaip ir jos pirmtakams, bet kokia sutartis tėra verta tiek, kiek popierius, ant kurio ji pasirašyta. Į tą popierių Rusija jai patogiam laikui įvynioja savo siekį priversti visus paklusti.
Rusija yra valstybė, kurioje per visą istoriją vietoj teisės viršenybės galiojo patvaldystės teisė, reiškianti, kad teisinga yra tik tai, kas tinka valdovui.
Pirmai progai pasitaikius Rusija sutartį sutryps taip pat lengvai, kaip tai padarė Stalinas 1940-aisiais, okupuodamas Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Arba Brežnevas ir jo įpėdiniai, kurie pasirašę Helsinkio Baigiamąjį Aktą, nė negalvojo laikytis ten įrašytų žmogaus teisių principų.
1997 m. Kremliuje po dvejų metų karo prezidentai B.Jelcinas ir A.Maschadovas pasirašė Rusijos ir Čečėnijos taikos sutartį. Pirmąjį Čečėnijos karą nutraukusioje Maskvos taikos sutartyje abi šalys susitarė visam laikui atsisakyti jėgos naudojimo tarpusavio santykiuose.
Kai po poros metų Jelcino Rusija vėl užpuolė Čečėniją, Maskva nė nesivargino denonsuoti šios sutarties. Kai prieš aštuonerius metus Putino Rusija aneksavo Krymą, Maskva lygiai taip pat nesiteikė bent jau formaliai panaikinti Rusijos ir Ukrainos sutarties dėl šalių sienų pripažinimo.
Užgrobdama Krymą, o po to ir dalį Donbaso Rusija sutrypė dar vieną tarptautinę sutartį – Rusijos pasirašytą Budapešto memorandumą, kuris Maskvą įpareigojo nenaudoti jėgos ir netgi ekonominės prievartos prieš Ukrainą mainais į jos turėtą atominį ginklą.
Putino banditų gaujai, kaip ir jos pirmtakams, bet kokia sutartis tėra verta tiek, kiek popierius, ant kurio ji pasirašyta. Į tą popierių Rusija jai patogiam laikui įvynioja savo siekį priversti visus paklusti.
Šių metų vasarį užpuldama Ukrainą į šiukšlyną Rusija išmetė dar ir jos pasirašytus Minsko susitarimus, kurių įpareigojimų Maskva atvirai nevykdė nuo pat pradžių.
O kam vargintis? Pasirašydami sutartis Rusiją valdantys banditai net neplanuoja jų laikytis. 1920 m. liepą, kai Leninas pasirašė taikos sutartį su Lietuva, bolševikų saugumiečiai lygiagrečiai rengė Lietuvoje „socialistinę revoliuciją“.
Rusija yra valstybė, kurioje per visą istoriją vietoj teisės viršenybės galiojo patvaldystės teisė, reiškianti, kad teisinga yra tik tai, kas tinka valdovui.
Iš esmės Rusijos karas prieš Ukrainą yra karas prieš teisės viršenybę kaip tokią. Vargas Vakarų politikams ir mūsų piliečiams, kurie nesugeba suprasti šios pamatinės Rusijos nuostatos.
Neįmanoma sėkmingai tartis su valstybe, kuri iš principo nesilaiko sutarčių. Su Rusija įmanomi tik dviejų rūšių santykiai – arba jai iškart pasiduoti, arba ją nugalėti. Kad ir kaip būtų sunku, antrasis variantas vis dėlto geresnis už pirmąjį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
