Penktadienį bus lygiai šimtas dienų, kai vyksta Putino trijų dienų karas prieš Ukrainą. Arogantišką spec. operaciją Rusija pralaimėjo. Dabar žūtbūt bando laimėti karą. Tenka pripažinti, kad ne be sėkmės.
Rusija gali laimėti karą ne todėl, kad būtų išmokusi kariauti, o Ukraina būtų palūžusi. Rusija bando laimėti karą ne karo frontuose.
Po smūgių, patirtų prie Kyjivo, Černihivo ir Charkivo Rusija pamažu atsigavo. Kol NATO šalys trypčiojo organizuodamos sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, fašistinė Rusijos propagandos mašina perėjo į kontrpuolimą informaciniame lauke.
Nepavykus paimti Vakarų atominiu šantažu rusofašistų žvalgyboms ir diplomatijai bent iš dalies pavyko suskaldyti vieningą NATO ir Europos Sąjungos frontą šantažuojant pasauliniu badu. Vakarų pasaulis, kuris po Bučos skerdynių vieningai sutarė siekti Rusijos pralaimėjimo ir visos Ukrainos teritorijos išvadavimo, ėmė gręžtis atgal.
Akivaizdžiai stringa Ukrainos priėmimas kandidate į Europos Sąjungą. Prancūzija, Nyderlandai ir kitos šalys ėmė reikšti abejones dėl tokios galimybės dabar. O juk apie Ukrainos priėmimą paskelbė pati Europos Sąjunga. Ukrainiečiai savo krauju įrodinėja, kad jie yra europiečiai.
Vokietija taip ir nepradėjo tiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės. Aviacijos ir tankų Ukraina negauna. Net Amerikos prezidentas Bidenas stabtelėjo pareikšdamas, kad Ukrainai nebus tiekiamos raketinės salvinės ugnies sistemos, galinčios apšaudyti Rusijos teritoriją.
O kas gali būti absurdiškiau kare už draudimą atakuoti priešo teritoriją?
Toks absurdas reiškia tik viena – dialogas su agresore, karo nusikaltimus masiškai vykdančia Rusija, prasidėjo. Tas pats, kas dialogas su Hitleriu po Buchenvaldo ir Dachau. Moraline prasme Vakarai, kurių dalis yra ir Lietuva, įžengė į šlykščiausią karo stadiją.
Vėl, kaip ir 2014-aisiais, skamba raginimai sustabdyti karą Rusijai atiduotų naujų Ukrainos teritorijų sąskaita. Konflikto įšaldymas yra šimtu procentų Rusijos tikslas. Tam, kad rusofašistai galėtų ramiai aneksuoti Chersoną, Mariupolį ir kitas per šį karą okupuotas teritorijas, o po kelerių metų su nauja jėga vėl užpultų Ukrainą.
Vyksta NATO ir Europos Sąjungos lyderių utėlėtumo patikrinimas.
Galimos separatinės taikos su agresore ir moterų prievartautoja Rusija kryžkelė – tokia pat pavojinga kaip ir karo pradžia, kai dauguma Vakarų karo ir politikos elitų buvo įsitikinę, kad Kyivą Rusija užims per kelias dienas. Ukraina vėl gali likti vienui viena.
Jei Vakaruose nugalės separatinės taikos su fašistine Rusija šalininkai, taikos Europoje tai negarantuos. Fašistams taika yra ne tikslas, o priemonė, ir nėra skirtumo, ar pasirašai popierių su fiureriu Hitleriu, ar su fiureriu Putinu.
Vakarų separatinė taika su Rusija reikš, kad karas priartėjo prie Europos Sąjungos. Tik tame kare Europa jau neturės tokios ištikimos ir narsios sąjungininkės kaip Ukraina.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
