Dujomis apsirūpinusi Lietuva gali ramiai stebėti, kaip Vakarų Europoje kyla panikos lygis sulig kiekviena užbraukta diena kalendoriuje. Šis primena – žiema artėja.
Primena tą ir dujų adatas Vokietijoje ir kitose Europos šalyse susmaigstęs „Gazprom“. Nes energetinio Rusijos šantažo simbolis tas adatas nuo Europos kūno žada nulaužyti grubiausiu būdu.
„Gazprom“ šią savaitę jau informavo Bendriją, o kartu ir Vokietiją – force majeure arba nenugalima jėga greičiausiai neleidžia garantuoti dujų tiekimo varototojams. Kitaip tariant, neleis vėl įjungti „Nord Stream“ dujotiekio po remonto. Vokietijos pramonei tai prilygsta atjungiamam deguonies aparatui, kai naujas – dar tik pakeliui. Dar net nepagamintas.
Vokietijos valdžia jau paprašė visuomenės trumpiau praustis po dušu, mažėja temperatūra baseinuose, o kai kuriuose parkuose – prigesinamos šviesos naktį. Nuo rusiškų dujų priklausiusi Vakarų Europa ruošiasi sunkiai žiemai.
Bet ką šiuo atveju daro Europos Sąjunga (ES)? Ir koks ryšys tarp dujų ir pandemijos? O ryšys čia labai didelis. Kilus koronaviruso pandemijai, ES skiepus pirko centralizuotai ir paskirstė tuos kiekius narėms.
Žinoma, tai daryta vėluojant, ir tai taip pat kainavo daug mirčių. Derybos su gamintojais, kurie nespėjo tenkinti paklausos pasaulyje – visa tai jau matėme. Ir kaina čia nebuvo esminis punktas. Tačiau galiausiai centralizuotas apsirūpinimas vakcinomis Europoje buvo palydėtas sėkmės ženklu.
Kažko panašaus Europa norėtų ir dabar. Pirmadienį į Baku nuvykusi Europos Komisijos (EK) prezidentė Ursula von der Leyen Azerbaidžaną pavadino svarbiu energetiniu partneriu, kuris visada buvo patikimas.
Pasiektas tikslas – iki 2027-tų metų padvigubinti dujų importą į Europą iš Azerbaidžano – iki 20 milijardų kubinių metrų. Bet to yra per maža – praėjusiais metais Europa iš Rusijos pirko 155 milijardus kubinių metrų. Tad tariamasi su Nigerija, Kataru, Jungtinėmis Valstijomis, Izrealiu, kitomis šalimis. Laikas spaudžia, o sutarti kiekiai dar negali pakeisti rusiškų dujų.
Centralizuotas Europai dujų pirkimas kol kas net teisiškai sudėtingas. Tiesa, Vadovų Taryba tokį pageidavimą išreiškė, bet tik tiek.
Todėl kol centralizuoti pirkimo idėja tik sklando ore, šalys bando strimgalviais apsirūpinti žiemai.
Štai Italija sutarė su Alžyru, o Vokietija ir Nyderlandai skubina SGD terminalų statybą. Žaliųjų valdoma Vokietija žada degtinti daugiau anglies. Lenkija jau nusisuka nuo pažado uždaryti anglies kasyklas, be to, tuoj plūs dujos iš Norvegijos nauju dujotiekiu.
Bet ir viso to gali nepakakti. Dujas pirkti centralizuotai – tai ne skiepų partiją užsakyti ir paskirstyti po šalis DHL lėktuvais. Tad Europos šalys dabar elgiasi kaip išmano, ir tai kažkiek primena pandemijos pradžią, kai virusas grėsmingai plėtėsi, o pirmųjų vakcinų teko nekantriai laukti.
O juk trūko ir vienkartinių kaukių, ir dezinfekcinio skysčio, ir viso kito. Kol iš esmės neveikia bendras dujų pirkimas, tol Europos šalys paliktos savaip spręsti dujų deficitą. Tik vienos, kaip Lietuva, tam jau seniai pasirengė, kitos, kaip Vokietija, mažina elektros vartojimą.
Kas belieka šiandien Europai? Pandemijos atveju tai buvo sprendimas – visiems likti namuose. O dabar, kai ims trūkti dujų, siūloma mažiau vartoti. ES netrukus turėtų paskelbti planą – kiek šalys turi staigiai sumažinti dujų vartojimą. Skausminga, nuostolinga, bet kito kelio nėra. Vokietijos pramonė baiminasi, kad kurį laiką teks mažinti gamybą – dėl dujų, o ne pirkėjų stokos. Kalbama, kad nauji siūlymai paveiks ir šildymą – čia gali atsirasti kitos temperatūros, kiti minimalūs reikalavimai namams.
Tai gyventojams teks susitaikyti su mažesniu komfortu. Vokietijos gyventojui šaltesni namai žiemą gali būti mažiau suprantami nei, pavyzdžiui, Lietuvos, kuri yra patyrusi blokados pasekmes. Tad žiema ir parodys, ar Vakarų Europa geba atsisakyti komforto ir pajamų. Vardan pergalės Ukrainoje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
