Karas Ukrainoje tęsiasi ketvirtą mėnesį. Vakarų pasaulis vasaros pradžioje skaičiavo šio karo šimtadienį. Viešojoje erdvėje tai sukėlė kiek didesnį susirūpinimą: kiek dar?
Derėtų priminti, kad tai yra ilgalaikė karinė kampanija, joje reikalinga kantri ir nuosekli Vakarų parama Ukrainai. Atrodo, vis daugiau valstybių ima įsitikinti, kad šiame konflikte reikalingi ilgalaikės paramos Ukrainai įsipareigojimai bei sankcijų Rusijai tęstinumas. Ukrainą remiančių šalių politiniai lyderiai prabilo apie tai, kad jų visuomenės turi nusiteikti ilgam bei sekinančiam karui.
Pastarieji mėnesiai pasižymėjo augančia sąjungininkų parama kovojančiai Ukrainai, tačiau aktyvios paramos tęstinumas ilguoju laikotarpiu vis dar neužtikrintas. Tai sudaro sąlygas Kremliui skaičiuoti savo pasiekimus šiame kare.
Apskritai Vakarų valstybės vis dar išlaiko politinės vienybės su Kyjivu deklaracijas ir teikia karinę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai matyti bendrose NATO sąjungininkų iniciatyvose. Pavyzdžiui, gegužės 30 d. Vilniuje pasibaigusi NATO Parlamentinė asamblėja skelbė apie būtinybę toliau remti Ukrainą, stiprinti paramą narystės Aljanse siekiančioms valstybėms. Šios deklaratyvios formuluotės, tikėtina, bus išreikštos ir birželio pabaigoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Antra vertus, pagalba Ukrainai karinėmis priemonėmis vykdoma laikantis JAV inicijuoto Ramšteino pasitarimų formato. Bent kartą per mėnesį šiuose Ukrainą remiančių valstybių susitikimuose koalicijos partneriai tariasi dėl ginkluotės tiekimo Ukrainos pajėgoms. Birželio 15 d. įvyko trečiasis toks pasitarimas, šįkart NATO būstinėje Briuselyje. Po pasitarimo JAV Gynybos sekretorius pabrėžė, kad sutarta papildomai tiekti toliašaudės raketinės artilerijos sistemas, vakarietiškus artilerijos šaudmenis bei pakrančių apsaugos ginkluotę. Atrodytų, sutarta dėl esminių ginkluotės komponentų, kurių Ukrainos pajėgoms reikia rytiniame ir pietiniame frontuose.
Jau ketvirtą mėnesį vykdomas karas parodo, kad Rusija yra pasirinkusi sekinimo taktiką. Sekinamos ne tik Ukrainos pajėgos, bet ir civiliai šios šalies gyventojai.
Ramšteino pasitarimuose matoma tendencija, kad parama kovojančioms pajėgoms orientuojama nuo senesnės kartos ginkluotės sistemų, kuriomis disponuoja ankstesniojo Varšuvos pakto šalys, į modernių sistemų ir šaudmenų tiekimą. Tiesa, tai vyksta ne taip greitai ir tikslingai, kaip prašo Ukrainos prezidentas. Visgi Ramšteino formatas jau tapo svarbiu, mat įgalina sutelkti dėmesį į karinės paramos teikimą kovojančiai Ukrainai. Sąjungininkų paramoje svarbus tęstinumas atsižvelgiant į operacinius poreikius, bet ne į karo veiksmų kalendorių. Užsitęsęs konfliktas ar ištisas savaites trunkantys mažo mastelio taktiniai mūšiai – tai naujoji šio karo rutina.
Prieš trečiąjį Ramšteino formato susitikimą nuskambėjo Ukrainos gynybos ministerijos kvietimas apmokyti pajėgas sklandžiau veikti operaciniame lygmenyje. Iš esmės tai reikštų karinio mokymo ir patariamųjų misijų atnaujinimą. Vykstant kariniams veiksmams toks sprendimas reikalautų kompleksinio politinio sutarimo dėl įsipareigojimų. Neatmestina, kad tokia papildomos paramos Ukrainai iniciatyva paskatins svarstymus artėjant NATO viršūnių susitikimui.
Visus šiuos svarstymus įdėmiai seka Maskva. Tęstinė koordinuota karinė parama iš Vakarų sąjungininkų – tai veiksnys, nenumatytas pradedant šį karą. Jau ketvirtą mėnesį vykdomas karas parodo, kad Rusija yra pasirinkusi sekinimo taktiką. Sekinamos ne tik Ukrainos pajėgos, bet ir civiliai šios šalies gyventojai.
Svarbu tai, kad šiame kare Rusija sekina ir savo karines pajėgas, susiduriančias su įvairiais trūkumais. Vakarų sąjungininkų parama taktinį pranašumą įgalinančia ginkluote ir amunicija tampa svarbiu motyvaciniu bei operaciniu veiksniu. Parama modernia ginkluote skatina Ukrainos pajėgas veiksmingiau kovoti, kelia karių moralę. Visa tai pasitarnaus siekiant išlaikyti ilgalaikį pajėgų kovingumą.
Karinės paramos Ukrainai iniciatyva turi du ilgojo laikotarpio tikslus. Pirmąjį tikslą įvardijo JAV Gynybos sekretorius: siekti neutralizuoti Rusijos karinę galią ir užkardyti Kremliaus karinių šantažo instrumentų naudojimą. Antrasis karinės paramos tikslas sietinas su technologijų testavimu ir sąjungininkų karinių galimybių plėtojimu. Karas Ukrainoje atvėrė plataus masto karinės operacijos frontą.
Šiame konflikte susiformavo sąlygos Vakarų sąjungininkams iš doktrininių svarstymų pereiti prie operacinių galimybių ir karinių technologijų praktinio testavimo. Tokia galimybė jau išnaudojama įvairiomis NATO sąjungininkų iniciatyvomis, apie kurias nebūtinai garsiai skelbiama plačiajai auditorijai. Šis karas jau tapo ilgu, įvairiomis iniciatyvomis apipintu konfliktu.
Su karu susijusios situacijos kompleksiškumą iliustruoja birželio 16 d. įvykęs Prancūzijos prezidento, Vokietijos kanclerio ir Italijos premjero bendras vizitas Kyjive. Per šį vizitą Vakarų Europos lyderiai deklaravo viešai svarstytas užsienio politikos garantijas Ukrainai. Kita vertus, karinės paramos klausimai nebuvo stiprioji šio susitikimo pusė. Karo Ukrainoje fone svarbus ne tik JAV karinės paramos lyderiavimas, bet ir Europos sąjungininkų tvirta, tęstinė pozicija. Artėjantis NATO viršūnių susitikimas netrukus pateiks dar vieną testą, kaip Vakarų sąjungininkams pavyksta dorotis su sekinančio karo Ukrainoje realijomis.
