Teisingumą turėtų vykdyti teismai, tačiau praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismo paskelbtas nuosprendis rezonansinėje „MG grupės“ byloje ne vieną privertė tuo suabejoti. Teismas išteisino visus kaltinamuosius šešerius metus narpliotoje istorijoje, kurią patys prokurorai vadino retu atveju, kai jiems pavyko atskleisti sisteminę politinę korupciją.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nukirto – nė velnio nepavyko. Nė vienas iš daugybės bylos epizodų esą neįrodytas, pinigai sumokėti, tačiau nenustatyta už ką, todėl visi nekalti.
Ši byla nebuvo eilinė. Skirtingai nei kitose, čia pinigų perdavimas buvo užfiksuotas ir nekėlė abejonių. Be kelių mėnesių premjeras Eligijus Masiulis buvo pagautas paėmęs 90 tūkst. eurų iš koncerno „MG grupė“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, it tai būtų kasdienybė, susibrukęs į degtinės dėžutę ir palikęs savo automobilio bagažinėje kelioms valandoms, o paskui, jau namuose, perdėjęs į celofaninį prekybos centro maišiuką.
Ir teismas čia turėjo atsakyti į vienintelį esminį klausimą: kas buvo šie tūkstančiai – kyšis ar, kaip tvirtino E. Masiulis, paskola?
Lietuva šešerius metus laukė šio atsakymo. Bet, deja, nesulaukė. Nes pirmosios instancijos teismas į šį klausimą neatsakė nieko. Pasak teismo, 90 tūkst. eurų oligarchų atstovas politikui davė tiesiog šiaip sau. Tai ne paskola, bet ir ne kyšis. R. Kurlianskis Masiulio nepapirko, nes nieko nenusipirko. Arba nespėjo nusipirkti.
Bet ar tikrai? Ir kodėl net pats R. Kurlianskis čia kalba aiškiau ir nuoširdžiau nei teismas? Raimondas Kurlianskis teisme aiškiai pasakė investavęs į E. Masiulio ir jo vedamų liberalų politinę ateitį – norėjęs padėti politikui tapti premjeru ir prezidentu. Prokurorų kaltinime tai skambėjo paprastai: koncernas per R. Kurlianskį siekė išimtinės padėties ir E. Masiulio palankumo ateityje.
Bet teismas R. Kurlianskio išpažinties nepriėmė. Labiau nei šiuo atviravimu, teismas, atrodo, susirūpino E. Masiulio nusipieštu paskolos popiergaliu tik su jo paties parašu, pateiktu prokurorams praėjus beveik keturiems mėnesiams po kratų, bet neva užfiksuotu žymint pinigus politiko automobilyje. Ir davė pylos prokurorui, kad šio rašinėlio egzistavimo jis nevertino.
O galiausiai konstatavo, ir čia jau tiksliai cituoju teisėją Nijolę Žimkienę: „Skolindamas asmeninius pinigus E. Masiuliui, net ir turėdamas tikslą finansuoti šio politinę veiklą, Raimondas Kurlianskis nusikalstamos veikos nepadarė“.
Tai vis dėlto, nors ir dėsto, kad paskolos versija tik gynybinė, kitu sakiniu tas pats teismas teigia, kad visgi tai buvo paskola, o ne kyšis?
Į šį esminį ir vis dar kabantį klausimą atsakyti turės jau aukštesni teismai. Tik iki tol praeis dar keleri metai. Ir keleri rinkimai, kuriuose E. Masiulis vėl galės dalyvauti vis tvirčiau kartodamas savo paskolos pasaką. Valstybėje, kurioje teisingumą turėtų vykdyti teismas, dar bent kurį laiką galią jį vykdyti turės tik rinkėjai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
