Šiandien dvyliktoji karo diena. Dvyliktoji diena, kai Ukraina gina mūsų laisvę į karą žiūrėti ekranuose, o ne pro savo langus. Dvyliktoji diena, kai miršta nekalti žmonės, o mes tik svarstome, kuo dar galbūt galim padėti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakymą į šį klausimą turi. Jis prašo: skelbkite neskraidymo zoną, o jei to negalite, tai bent duokite mums lėktuvų, neįžengę į mūsų šalį padėkite numušinėti į gyvenamuosius namus, ligonines ir vaikų darželius skriejančias raketas.
Bet kol kas mes tik svarstome. Jau savaitę svarstome, o per tą laiką ukrainiečiai tirpina sniegą, kad turėtų ko atsigerti. Miršta, nes rusai bombarduoja jų namus, ligonines ir kraujo centrus. Šąla, nes nebeturi elektros ir šildymo. Kovoja iš paskutiniųjų ir nesibaimina stoti prieš tankus su savo valstybės vėliava, net plikomis rankomis.
Bet kol kas mes tik svarstome. Jau savaitę svarstome, o per tą laiką ukrainiečiai tirpina sniegą, kad turėtų ko atsigerti.
O mes, tarptautinė bendruomenė, NATO ir Jungtinės Tautos, ką? Mes svarstome, ar galėtume bent jau Lenkijai nebereikalingus MIG`us perduoti. Jau savaitę svarstome. Ir teisinamės, kad šiandien esą nevalia mūsų už tai kritikuoti. Bet aš niekur negirdėjau, ką Lietuva siūlo. Ar mes spaudžiame Jungtines Tautas nedelsiant įvesti taikdarius? Ar mes pritariame NATO generalinio sekretoriaus pareiškimui, kad neskraidymo zonos nebus, nes žūtbūt reikia išvengti atviro konflikto su Rusija?
Palaukit, ko? Atviras konfliktas jau vyksta. Ir tai nėra tik Ukrainos karas, nemėginkime savęs naiviai apgauti. Tai mūsų karas, kurio tikslą nusikaltėlis putinas yra aiškiai išsakęs. Karas būtent prieš NATO plėtrą, prieš Europą ir prieš laisvę iš principo.
Tai ar leisime jam toliau murkdyti pasaulį išgalvotuose pretekstuose ir grasinimuose? Laikyti įkaite visą žmoniją, padėjus ranką ne tik ant branduolinio ginklo paleidimo mygtuko, bet jau ant dviejų atominių elektrinių Ukrainoje? Lauksime, kol net su stiuardesėmis sėsti prie stalo bijantis chuilograminis monstras įspraustas į kampą griebsis paskutiniojo ginklo?
O jis gali griebtis, jei nesustabdysime karo dabar. To nepadarę, tik ilgiau tepsimės rankas krauju žuvusių ukrainiečių, kurie laukė humanitarinio koridoriaus, bet taip ir nesulaukė. Nes mes svarstėme. Nes mums labiau rūpėjo ne pabaigti karą, ten kur jis prasidėjo, o pasirūpinti savimi?
Tai yra mūsų karas. Karas prieš mus. Ir palikti Ukrainą dabar vieną mus ginti bus išdavystė.
Atleiskit, bet aš nenoriu šiandien iš krašto apsaugos ministro girdėti, kiek milijonų papildomai skiriame savo gynybai ir kiek papildomų NATO karių mus gins. Nes įsirenginėti savo namuose gaisro signalizaciją, o ne bėgti su vandeniu, tą akimirką, kai tavo kaimynas dega, yra išdavystė.
Tai yra mūsų karas. Karas prieš mus. Ir palikti Ukrainą dabar vieną mus ginti bus išdavystė. Savęs pačių. Europos vertybių ir laisvės. NATO stipri tik tuomet, jei mes stiprūs. Ne tik ginklais. O ir laisvės bebaime dvasia. Tad išdrįskim.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
