Balandžio 6–7 dienomis vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime buvo pritarta gynybos inovacijų akceleratoriaus (angl. Defence Innovations Accelerator for the North Atlantic (toliau – DIANA)) steigimo Chartijai ir vieno milijardo eurų skyrimui NATO inovacijų fondui. Papildomai buvo atskleisti šiai iniciatyvai valstybių narių skiriami resursai: bandymų centrai bei startuolių akceleravimo platformos. Paaiškėjo, kad Lietuva prisidės tik prie NATO inovacijų fondo, tačiau neatvers DIANA iniciatyvai valstybėje esančių bandymo centrų ir nekurs startuolių, dirbsiančių su pokyčio technologijomis, akceleratoriaus.
Žvelgiant į kaimyninių NATO valstybių aktyvesnį dalyvavimą DIANA, ši pozicija lieka visiškai neaiški. Šiame komentare siūlomi argumentai, leisiantys pergalvoti Lietuvos poziciją DIANA klausimu, ir rekomenduojama optimizuoti su gynybos inovacijomis dirbančias nacionalines struktūras.
DIANA
Praėjusių metų birželį vykusiame NATO viršūnių susitikime Briuselyje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie planus įkurti DIANA. Nutarta, kad DIANA veiks kaip platforma, per kurią NATO narės galės investuoti į pokyčio technologijas (angl. Emerging Disruptive Technologies) gynybos srityje. DIANA sieks suartinti civilines ir karines mokslo, pramonės institucijas, kuriančias pažangiausiais sprendimais grįstas technologijas. Numatyta, kad DIANA veiklą pradėtų 2023 metais. Pati DIANA koncepcija yra pagrįsta trigubos spiralės inovacijų modeliu, sėkmingai pritaikytu transformuojant daugelį sektorių, kuriuose buvo siekiama skatinti inovacijas ir gerinti bendradarbiavimą tarp mokslo, pramonės ir valstybinių institucijų.
NATO Mokslo ir technologijų organizacija, bendradarbiaudama su privačiu sektoriumi, mokslo ir tyrimų institucijomis bei kitomis NATO organizacijomis, išgrynino pokyčio technologijų, turėsiančių įtaką ateities karybai, sąrašą. Numatoma, kad pokyčio technologijų sąrašas bus atnaujinamas kas dvejus metus. Šiuo metu gynybos pajėgumų plėtojimui aktualios technologijos skirstomos į šias grupes: dirbtinis intelektas, didieji duomenys, autonominės sistemos, biotechnologijos, kvantinės, viršgarsinės ir kosmoso technologijos, naujosios medžiagos bei varomosios sistemos.
Praėjus mažiau nei metams, šių metų balandžio 6–7 dienomis vykusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikime pritarta DIANA Chartijai ir įsipareigota skirti pradinę 1 milijardo eurų sumą inovacijų fondui. DIANA ir inovacijų fondas yra atskiri elementai, tačiau jie veiks sutartinai. Šiuo metu inovacijų fondo iniciatyvoje dalyvauja 21 NATO valstybė, įkaitant Lietuvą. Siekiama, kad privatūs investuotojai įvertinę riziką taip pat dalyvautų DIANA projektuose ir investuotų į pokyčio technologijų potencialą. Kuriamo fondo suma bus paskirstyta per penkiolikos metų laikotarpį. Kol kas fondo valdymo, finansavimo skyrimo mechanizmai yra derinami siekiant pritraukti kuo daugiau šalių.
Pagal DIANA Chartiją yra numatyta, kad šioje iniciatyvoje dalyvautų NATO narių technologijų bandymų centrai bei startuolių akceleratorių platformos, kurios sudarytų sąlygas augti kūrėjams. DIANA paskelbus iššūkių programą, dalyviai siūlytų sprendimus, kuriuos galėtų įgyvendinti per kuriamą ekosistemą t. y. naudodamiesi bandymų centrais, akceleratorių platformomis, ir taip pat galėtų pritraukti finansavimą iš investicijų fondo.
Tikimasi, kad technologijų bandymų centrai leis kūrėjams glaudžiau bendradarbiauti su galutiniais vartotojais, kurdami naują ar tobulindami turimą produktą ir atlikti siūlomų sprendimų bandymus, vertinimus bei sertifikavimo darbus. Startuolių akceleratorių platforma leis greičiau augti nacionaliniams startuoliams, kurie turės būti atrenkami konkurso keliu. Papildomai jiems bus suteikiamos reikiamos žinios ir autorinių teisių apsaugos srityje.
Verta pastebėti, kad kitos Baltijos šalys į DIANA iniciatyvą žiūri gerokai pragmatiškiau.
Šiuo metu žinoma, kad DIANA ekosistemą sudarys du regioniniai centrai, iš kurių vienas bus Europos žemyne (pasiskirstęs tarp Londono ir Talino), o kitas – Šiaurės Amerikoje, 47 bandymo centrai ir 9 startuolių akceleratoriai. Tiksli antrosios regioninės vadavietės, Kanados ir JAV skiriamų bandymo centrų bei akceleratorių vietovės ir skaičiai nežinomi, jie bus paskelbti šių metų birželį.
Pagal išleistą pradinį DIANA elementų išsidėstymo planą matoma, kad Lietuva nesiruošia skirti turimų technologijų bandymų centrų pajėgumų ir kurti atskiros ar reorganizuoti jau veikiančias startuolių akceleravimo platformas, kad prisijungtų prie NATO iniciatyvos, kuri leistų Lietuvos mokslui, startuoliams bei verslui prisidėti prie pokyčio technologijų, naudojamų karyboje ar kuriant dvigubos paskirties produktus, vystymo.
Verta pastebėti, kad kitos Baltijos šalys į DIANA iniciatyvą žiūri gerokai pragmatiškiau. Estija skiria tris testavimo centrus bei drauge su JK kuria regioninę DIANA vadavietę. Papildomai Estijoje bus kuriama startuolių, veiksiančių DIANA iniciatyvoje, akceleravimo platforma. Numatyta, kad akceleratorius bus kuriamas drauge su JK ir jame bus koncentruojamasi į kibernetines naujoves, virtualių svetainių gyvybingumo tyrimus bei autonominių transporto priemonių bandymus. Latvija šiai iniciatyvai skirs vieną testavimo centrą.
Šalys, skirdamos resursų šiai iniciatyvai, tikisi įvairiapusės naudos. Kaip antai, valstybės, prisijungdamos prie šios iniciatyvos su turimais tyrimo centrais, tikisi paskatinti savo mokslininkus bei kompanijas domėtis gynybos arba dvejopos paskirties produktų ar paslaugų kūrimu. Tikimasi, kad DIANA mechanizmas taip pat leis sumažinti kaštus, skiriamus savo šalies mokslininkams ar verslininkams siekiant to paties rezultato. Numanoma, kad kitų šalių dalyviams vykdant testavimus jų pasiūlytuose bandymo centruose, bus ne tik užsitikrinami papildomų finansinių resursų srautai, bet ir skatinamas glaudesnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas gynybos technologijų srityje.
O kur Lietuva?
Šią akimirką taip ir neaišku, kodėl NATO DIANA institucijų žemėlapyje nematyti Lietuvos bandymo centrų ar startuolių akceleratorių. Tai daugiau nei keista, nes Lietuva yra pasiruošusi dalyvauti NATO inovacijų fondo veikloje skirdama, tikėtina, dalį krašto apsaugai numatytų asignavimų.
Mažai tikėtina, kad NATO būtų atmetusi Lietuvos siūlymą skirti bent vieną iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių tyrimų centrų, kurie specializuojasi tirdami pokyčio technologijas. Reikalavimai tyrimų centrams nustatyti labai platūs, tad į šį sąrašą galėjo patekti tiek valstybės valdomi, tiek privatūs tyrimų centrai: pavyzdžiui, Fizikinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimo centras, „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų centras.
Šių metų vasario 8 d. ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dalyvavo susitikime su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Mircea Geoana. Šiame susitikime ministrė aiškiai išsakė, kad ministerija dalyvauja DIANA, buvo įvardyta, kuriose pokyčio technologijose Lietuvos mokslininkų bei verslininkų įdirbis didžiausias.
Šią akimirką taip ir neaišku, kodėl NATO DIANA institucijų žemėlapyje nematyti Lietuvos bandymo centrų ar startuolių akceleratorių. Tai daugiau nei keista, nes Lietuva yra pasiruošusi dalyvauti NATO inovacijų fondo veikloje skirdama, tikėtina, dalį krašto apsaugai numatytų asignavimų.
Visa tai parodo, kad bandymo centrų pajėgumas Lietuvoje pakankamas, entuziazmas dalyvauti iniciatyvoje išsakytas, tačiau viso to nepakako, kad Lietuvos centrai būtų įtraukti į DIANA iniciatyvą. Nėra abejonių, kad NATO dirbantys Lietuvos atstovai šį faktą žinojo ir į šį aspektą laiku atkreipė tiek Vyriausybės, tiek atskirų ministerijų atstovų dėmesį. Tikėtina, kad noras prisijungti prie DIANA praktiniais veiksmais pasiklydo biurokratiniuose labirintuose, nes padidėjo suinteresuotų dalyvių, dirbančių NATO kontekste, ratas. Juolab kad ši NATO iniciatyva yra nebūdinga šios organizacijos veiklai. Numanoma, kad geresnis tarpinstitucinės komunikacijos išpildymas tarp skirtingų ministerijų, dirbančių srityse, susijusiose su gynybos inovacijomis, būtų neleidęs atsirasti šiam trūkumui.
O kalbant apie DIANA startuolių akceleratoriaus atsiradimo galimybę Lietuvoje, reikėtų pabrėžti, kad reikalavimai akceleratoriui buvo aukšti, tačiau greičiausiai būtų buvę galima pasiūlyti bent keletą variantų, pavyzdžiui, „Northtown Vilnius“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parką. Šiuo metu sunku nuspėti, ar DIANA akceleratoriaus turėjimas šalyje duotų didesnę tiesioginę naudą Lietuvai. Tačiau, esant politinei valiai ir siekiant šalį pozicionuoti kaip tam tikros pokyčio technologijų krypties, pavyzdžiui, biotechnologijos, lyderę, būtų buvę tikslinga siekti DIANA startuolių akceleratoriaus atsiradimo Lietuvoje. Estijos pavyzdys parodo, kad mažai šaliai tai įmanoma, ir šiam tikslui pasiekti randama sprendimų, pavyzdžiui, susijungiant su kita NATO valstybe.
O kas toliau?
Pirmiausia reikia tikėtis, kad bus iš naujo įvertinta oficiali Lietuvos pozicija dėl dalyvavimo DIANA. Turint didesnių ambicijų, galimybė įtraukti Lietuvos bandymo centrus ar startuolių akceleratorių į DIANA iniciatyvą išlieka, nes JAV ir Kanada išreikš tikslų ketinimą dalyvauti DIANA tik šių metų birželį.
Siekiant ateityje išvengti tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, iniciatyvų dubliavimosi gynybos inovacijų srityje būtų tikslinga geriau koordinuoti veiksmus Vyriausybės lygyje arba iniciatyvą perimti Krašto apsaugos ministerijai (toliau – KAM). Tokiu atveju KAM derėtų sujungti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos inovacijų centrą, Gynybos resursų agentūros Tyrimų ir technologijų skyrių, Nacionalinį koordinavimo centrą bei dalį Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto įkuriant centralizuotą Gynybos inovacijų agentūrą.
Visi veiksmai gynybos inovacijų srityje turėtų būti derinami su mokslo, verslo, gynybos pramonės bei kitais suinteresuotais asmenimis, siekiant užtikrinti optimalų rezultatą.
Lietuvos kariuomenė, kaip vienas iš galimų galutinių gynybos inovacijų vartotojų, turėtų laiku įsijungti į šį procesą. Turi būti siekiama, kad kuriami technologiniai sprendimai būtų ne tik reikalingi kariuomenei, bet ir būtų technologiškai pranašesni prieš turimus oponento. Net neabejojama, kad DIANA metu išvystytos technologijos su laiku taps kariniais pajėgumais, padėsiančiais Lietuvos kariuomenei ginti Lietuvos teritorinį vientisumą ir piliečius.
Taip pat būtų prasminga suintensyvinti bendradarbiavimą su Lietuvos strateginiais partneriais JAV ir Vokietija, siekiant dalyvauti bendrose tyrimuose gynybos inovacijų srityje. Tikėtina, kad toks bendradarbiavimas vėliau bus realizuotas bendrų gynybos pramonės kompanijų įkūrimu Lietuvoje.
Visi minėti žingsniai taip pat prisidėtų prie efektyvesnio nacionalinių programų įgyvendinimo gynybos inovacijų srityje.
Autorius dėkingas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojui Giedrimui Jeglinskui už gautas pastabas rengiant šį komentarą.
