Jei anksčiau lietuvius vienijo krepšinis prie televizoriaus ekrano, tai šiandien – konfliktai. Atrodo, kad vienintelis lietuvius siejantis bruožas – noras vienas kitą kritikuoti.
Tiesa, visos Vakarų visuomenės yra draskomos įvairiausių vidinių konfliktų, o socialiniuose tinkluose verda pačios įvairiausios kovos. Kodėl taip yra? Aišku, vieno atsakymo čia negali būti, tačiau tai susiję ir su mūsų, žmonių, psichologija.
Buvo atliktas toks psichologinis tyrimas. Tiriamųjų grupei buvo parodytos dviejų knygų recenzijos. Jas buvo parašęs vienas ir tas pats asmuo. Tik, aišku, tai nebuvo pasakyta tiriamiesiems.
Tos recenzijos skyrėsi vienu aspektu: viena buvo teigiama, kita neigiama. Tada buvo paprašyta studentų įvertinti recenzento intelektą. Ir koks rezultatas? Nuosprendis buvo aiškus: studentai manė, kad neigiamų epitetų prikaišiojęs autorius yra protingesnis negu tas, kuris parašė teigiamą recenziją. Nors tuos abu tekstus rašė vienas ir tas pats žmogus.
Kitas eksperimentas tik pavirtino tą pačią tendenciją. Vienas psichologas paprašė grupės studentų pažiūrėti trumpą filmą ir parašyti apžvalgą, kurią vėliau parodys draugui. Kai kuriems apžvalgininkams buvo liepta parašyti tokią apžvalgą, kuri draugui leistų jiems pasirodyti maloniems, kitiems buvo liepta bandyti pasirodyti protingais. Jūs atspėjote: tie, kurie bandė atrodyti protingi, rašė bjaurius dalykus ir kritikavo filmą.
Neigiamai pasisakius apie ką nors publikos akyse iš karto atrodysi protingesnis, nei girdamas kito darbą. Argi tai nėra panašu į socialiniuose tinkluose vyraujančias nuotaikas: parašius gražų atsiliepimą apie kokį nors kito darbą, ne tiek jau daug sulauksi pritarimo pamėgtukais.
Taigi neigiamai pasisakius apie ką nors publikos akyse iš karto atrodysi protingesnis, nei girdamas kito darbą. Argi tai nėra panašu į socialiniuose tinkluose vyraujančias nuotaikas: parašius gražų atsiliepimą apie kokį nors kito darbą, ne tiek jau daug sulauksi pritarimo pamėgtukais.
Tačiau jei ką nors sukritikuoji, tuomet reakcija bus žymiai didesnė. Beje, tai nesąmoningai jaučia tikriausiai daugelis, kurie siekia populiarumo socialiniuose tinkluose. Taigi norint atrodyti protingesniu reikia kritikuoti kitus. O su kritika jau taip yra. Vienas dalykas, jei rašai kritinius dalykus, apie kuriuos tikrai gerai išmanai, tačiau kitas dalykas, jei reiški savo kritinę nuomonę apie dalykus, kuriuos žinai paviršutiniškai.
Tačiau daugeliui žmonių tai nė motais. Pačios įvairiausios apklausos rodo, kad dauguma žmonių apie save galvoja geriau nei galbūt iš tiesų yra. Aišku, ne kiekvienas apie save galvoja, kad yra genijus, nors ir nepripažintas. Tačiau tikriausiai dauguma galvoja, kad jie yra geresni už vidutinį kolegą.
Štai imkime Jungtinių Valstijų jaunuolius, pabaigusius mokyklas. 70 procentų iš jų mano, kad jų vadovavimo įgūdžiai aukštesni už vidutinį, ir tik 2 proc. prisipažino, kad vadovauti jiems sekasi sunkiai. Štai net 94 procentai aukštųjų mokyklų dėstytojai JAV mano, kad dirba geriau nei vidutiniškai. O ką galvoti apie profesionalų kritiką socialiniuose tinkluose.
Ir šios psichologinės žmogaus savybės neprisideda prie to, kad mes geriau susikalbėtume. Tačiau juk visada galimas ir savikritiškas žvilgsnis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
