Politinės kovos arenoje mažai kas gali pralenkti rusus ir jų satelitus dviejuose baruose: nužmoginimo ir taisyklių laužymo. Žmogus, arba ištisi žmonių būriai bizantiškuose politiniuose žaidimuose be gailesčio virsta statistika ir priemone. Tokia mase Europos Sąjungos rytiniuose pasieniuose tapo migrantai.
Neabejotinai didelis rytinių kaimynų gebėjimas pažinti taisyklių prigimtį tam, kad jas laužytum. Tai leidžia pasiekti pergales ten, kur technologinis atsilikimas trukdo. Daug kas Vakaruose tai supranta, bet juk negalima supanašėti su priešu. Negi imsi ir visiškai pasinersi į tokios kovos be taisyklių šurmulį?
Politinės kovos arenoje mažai kas gali pralenkti rusus ir jų satelitus dviejuose baruose: nužmoginimo ir taisyklių laužymo. Žmogus, arba ištisi žmonių būriai bizantiškuose politiniuose žaidimuose be gailesčio virsta statistika ir priemone.
Migrantai prie Lenkijos (daugiau) ir Lietuvos (mažiau) sienų tapo kovos be taisyklių arena. Nuo ciniško gudrumo apsitveriant už europiečių pinigus savas žemes iki dėmesio atitraukimo nuo rusų-ukrainiečių konflikto erdvės- visa tai komentatorių jau aprašyta. Bet to negana. Štai, kaip pažymi lenkų spauda, nepaprastoji padėtis demokratinėse ES šalyse neleidžia žiniasklaidos ir pilietinių organizacijų, besirūpinančių dramatiška migrantų padėtimi, atstovams betarpiškai stebėti padėties. O Lukašenkos tarnybos organizuoja BBC bei kitų pasaulinių medijų keliones į pasienį migrantų padėties ir pasienio sargybos elgsenos anapus koncertinos nušvietimui. Dievai žino, kiek specialių priemonių ir mizanscenų tam tikslui diktatoriaus parėdimu organizuota.
Daug kas Vakaruose tai supranta, bet juk negalima supanašėti su priešu. Negi imsi ir visiškai pasinersi į tokios kovos be taisyklių šurmulį?
Viena aišku, tūkstančių migrantų padėtis yra dramatiška. Ypač laikinose stovyklose Baltarusijos pusėje. Šaltis ir drėgmė mirtinai kanda. Yra požymių, kad baltarusių imtasi kažkiek gerinti tokių nelaimėlių padėtį, kurti labiau žiemai pritaikytų karinių palapinių kaimelį. O gal tik vaidinama, kad pasaulis geriau matytų. Lietuvos valdžia net per televizorių nei didelės empatijos, nei priemonių originalumo nerodo. Politinio kakadu įprotis, ką nors kur nors nusižiūrėjus, bandyti kuo uoliau pakartoti. Nesvarbu, ar čia apie pandemijos valdymą ar apie emigrantų iššūkius kalbėtume.
Skaitytojas pasakys, kad lengva kritikuoti ir šaipytis, užsimerkus prieš gražias pasienio tarnybų, medikų bei daugiau mažiau pavienių lietuvių piliečių pastangas padėti nelaimėje atsidūrusiems žmonėms, nepriklausomai į kokias tarptautines žabangas pakliuvusiems. Ir toks pastebėjimas yra teisingas. Tiesą sakant, nežinau, kas pirmiausia darytina. Lietuvoje priglaustus migrantus reikėtų kiek galima greičiau gundyti rinktis darbus Lietuvoje ir sukti galvą dėl humaniškos integracijos darbų. Tačiau, regis, net su labai palankiai mūsų liaudies pasitinkamais ukrainiečiais imigrantais nelabai sekasi: pilietinės integracijos ir tapatybių derinimo plotmėje akis bado valdiškas vangumas. Ar tik nebus taip, kad savo naujose kolonijose kur nors Lietuvos provincijoje atsidūrę ukrainiečiai nei naujo lietuviškumo, nei seno ukrainietiškumo negali palaikyti, nes yra palikti rusų informacijos lauke. Galim paspėlioti, kokios ilgalaikės pasekmės jų laukia.
Lietuvoje priglaustus migrantus reikėtų kiek galima greičiau gundyti rinktis darbus Lietuvoje ir sukti galvą dėl humaniškos integracijos darbų.
Tačiau nenorėdamas šio komentaro aukoti išimtinai ant kasandriško pranašavimo aukuro galvočiau, kad dabar yra momentas, kad mūsų jautresni piliečiai ir net valdžia galėtų kuo greičiau susirūpinti, kaip pagelbėti anapus mūsų sienų įstrigusiems migrantams. Čia ne apie sienų ir koridorių statybas. Turiu omeny paprastą mintį: būtina suskubti su humanitarine pagalba anoje pusėje vargstantiems, žiemą pasitinkantiems ir padėti beveik be išeities atsidūrusiems. Visu greičiu ir garsiai apie tai trimituojant. Gal tada ramiau pasitiksime savas Kalėdas, nors ir skaičiuodami tyliai augančias jaukaus gyvenimo sąskaitas.
