Nuomonės

2021.10.26 14:33

Liepa Želnienė. Jei abejoji, dirbi Baltarusijai?

Liepa Želnienė, žurnalistė, LRT.lt2021.10.26 14:33

Jau beveik trys mėnesiai, kai Lietuva taiko pasiteisinusią praktiką ir nelegaliai į šalį ateinančius migrantus apgręžia atgalios. Apgręžimo politika pristabdė Aliaksandro Lukašenkos užmojus užpilti Europą migrantais, o pirma ją taikyti pradėjusi Lietuva sulaukė palaikymo – apie hibridinę ataką jau kalba ne tik vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, bet ir Europos Komisijos pirmininkė, ir Europos šalių vadovai.


Ir nors tvorą statyti vis tiek teks savo lėšomis, sąjungininkių parama siūlymui legalizuoti migrantų atstūmimą yra didžiulis Lietuvos pasiekimas.

Bet sprendimai nebus greiti, o kol jų nėra, teisininkai teisėtai kelia klausimus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, dėl atstūmimo politikos taikymo atstumų, o žurnalistai pagrįstai stebisi, kodėl ministerija planuoja pirkti užsakomųjų straipsnių seriją, kai per tris mėnesius jiems nesudaryta galimybė savo akimis pamatyti A. Lukašenkos vykdomos atakos iš arti.

Ir čia, užuot ieškojus informacinių ir teisinių sąjungininkų kovoje su hibridine ataka, deja, prasideda išsisukinėjimai ir paslaptys.

Štai kad ir tokios, kai per tris dienas skirtingi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai skirtingai nurodo, kur ir kaip taikoma apgręžimo politika. Nors teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad tai daryti įgaliojimus pareigūnai turi tik pasienio ruože – tai yra penkių kilometrų nuo sienos atstumu, aiškėja, kad atstumų niekas nematuoja ir išveža atgal prie Baltarusijos ir keliolika kilometrų į Lietuvą įžengusius asmenis.

Bet kol Lietuva pareigūnus saugo nuo žurnalistų, Baltarusija rodo pasauliui savo istorijos versiją apie migrantus mušančius ir jų telefonus atiminėjančius Lietuvos pasieniečius. Ir žurnalistai negali tokių istorijų dekonstruoti nebūdami įvykių vietoje.

Bet garsiai ištarę, kad tai pažeidimas, teisininkai čia pat sulaukia lojerio etiketės ir kaltinimų tarnavimu A. Lukašenkos režimui.

Tas pats su žurnalistais, kurie sulaukę žinių apie Lietuvoje klaidžiojančius migrantus nuvyko jų perduoti tarnyboms. Jau kitą dieną vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas panoro jų darbą ištirti.

O apgręžimai ir toliau vyksta slapta. Net jei dėl to migrantus bekele tenka vežti 120 kilometrų per valandą greičiu, kad tik žurnalistas nepasivytų. Ministrė Agnė Bilotaitė aiškina, kad atstūmimai nerodomi dėl pasieniečių saugumo ir darbo ramybės. Esą pareigūnai jau dabar sulaukia Baltarusijos specialiųjų tarnybų grasinimų.

Bet kol Lietuva pareigūnus saugo nuo žurnalistų, Baltarusija rodo pasauliui savo istorijos versiją apie migrantus mušančius ir jų telefonus atiminėjančius Lietuvos pasieniečius. Ir žurnalistai negali tokių istorijų dekonstruoti nebūdami įvykių vietoje.

Tuo metu klausimų dėl atstūmimo politikos žmogiškumo tik daugėja. Jų jau kyla ne tik Lietuvos žurnalistams ir teisininkams, o ir tarptautinėms organizacijoms – „Frontex“, Jungtinėms Tautoms ir Europos Tarybai.

Juk jų darbu A. Lukašenkos labui neapkaltinsime?

Tarptautinių organizacijų pasitikėjimą galime pelnyti tik būdami atviri. Pirmiausia, savo žurnalistams ir teisininkams. O per juos ir visam pasauliui. Tik taip laimėsime, sulauksime pagalbos, o gal išvengsime ir migrantų mirčių žiemą pasienyje. Nes jie taip pat – tik žmonės, tapę hibridinės A. Lukašenkos atakos aukomis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt