Nuomonės

2021.06.12 20:04

Vaiva Rykštaitė. Sunkiausia nieko nedaryti, kai matau draugę smurtiniuose santykiuose

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2021.06.12 20:04

Jau kurį laiką svajoju būti savo draugės vietoje. Norėčiau įlįsti į bičiulės kūną ir pabendrauti su jos vyru. Jokiu būdu ne intymiai, veikiau šaltai, išdidžiai, oriai. Taip, kaip bendraujama turint aukštą savivertę ir kartu brėžiant peržengtas ribas. Deja, nujaučiu, kad toks fantastinis eksperimentas baigtųsi ne niekšo pamokymu, o skyrybomis. Narzicai nesirenka stiprių ir ribas brėžti mokančių moterų – jų triukai čia tiesiog neveiktų.

Kita vertus, nujaučiu, kad šiek tiek arogantiška manyti, jog „jau su manimi tikrai šitaip nesielgtų“, nes iš tiesų turbūt niekas nėra apsaugotas nuo toksiškų santykių.

Viskas prasidėjo romantiškai: vakarienėmis, iškylomis gamtoje, prabangiomis SPA procedūromis ir su daugybe pažadų. „Mano buvusi žmona manęs nesuprato“, – sakė jis, o minėtai draugei nekilo įtarimas, kodėl ta nesusipratėlė žmona kreipėsi į policiją prašydama arešto orderio, jei buvęs sutuoktinis prisiartintų arčiau nei per dešimt metrų. Ir ko gi tos buvusios žmonos iš keršto neprisigalvoja, ar ne?

Pamažu draugės pasakojimus apie romantiškas išvykas keitė atsiprašymai: „Atleisk, šiandien niekur negaliu eiti iš namų, reikia tiek daug tvarkytis.“ Ir tai visiškai normalu – daugybės porų santykius anksčiau ar vėliau persmelkia buitis. Todėl kartais nustebdavau, kad taip mėgusi visur eiti ir sportuoti draugė staiga užsidarė namie, bet to tikrai nepriėmiau kaip pavojaus ženklo. Tiesą sakant, ar draugė yra pavojuje, nesu tikra ir dabar. Tiesiog matau, kaip sparčiai ji keičiasi, po truputį netekdama savo tapatybės: iš pradžių nustojo lankyti mėgstamus užsiėmimus. Tada liovėsi dažyti plaukus. Atsisakė ankstesnės aprangos. Išsitrynė socialinių tinklų paskyras. Paliko savo tinklinio komandą. Nutraukė bendravimą su dauguma draugų. Atėjusi į svečius kalba tik apie JĮ ir JO problemas. Bet juk meilė yra meilė, sakau ir užkaičiu dar vieną puodelį kavos.

Mums bendraujant draugės mylimasis skambina gal penkis kartus. Kaskart suskambus telefonui draugė nervingai pašoka, skuba atsiliepti, kalbėdama su vyru šnabžda pridengusi telefono ragelį ranka ir tuoj neria į kitą kambarį. Uždaro duris. Grįžusi po pokalbio niekada nepasakoja, apie ką jiedu šnekėjosi, bet dažnai praneša, kad jai skubiai reikia išvykti. „Atsirado reikalų“, – sako. Nors kartais būna vos prieš penkiolika minučių įžengusi į mano namus. Ar įsivaizduoju, kad draugės vyras ėmėsi ją liguistai kontroliuot? Tikrai taip. Ar galiu tai įrodyti, pagrįsti? Ne. Nes draugė viską neigia. Ji nuolat giria vyrą ir peikia save.

„Vežk mane namo“, – prašo draugė, kai atvažiuoju jos pasiimti. Net tada, kai jis vidurvasarį per baisų karštį supykęs išlaipina ją autostradoje ir nuvažiuoja savais keliais. Parvežu bičiulę namo ir paklaususi, ar tikrai nenori pernakvoti pas mane, daugiau nieko nesakau. Nes nežinau, ką sakyti. Nes pati dar ne taip seniai buvau karštai įsimylėjusi ir prisimenu, kad santykiuose būna visko – virš galvų skraidančios lėkštės nėra ateivių mylėtojų prasimanymas.

Mums bendraujant draugės mylimasis skambina gal penkis kartus. Kaskart suskambus telefonui draugė nervingai pašoka, skuba atsiliepti, kalbėdama su vyru šnabžda pridengusi telefono ragelį ranka ir tuoj neria į kitą kambarį.

Kažkuriuo metu psichologinis smurtas ima pintis su fiziniu. Pastūmė. Atėmė automobilio raktelius. Paslėpė piniginę. Skaudžiai užsuko ranką. Užrėmė vonios duris. Paskutinę akimirką neišleido į jos pačios gimtadienio šventę su draugėmis. Galiu tik spėlioti, ką patiria tokiuose santykiuose esanti moteris. Užtat labai tiksliai galiu pasakyti, ką jaučia jos draugės: bejėgiškumą. Sunku stebėti akyse nykstančią asmenybę ir nieko daryti. O, sako, būtent to ir reikia: tik būti šalia neteisiant, nesmerkiant, nekamantinėjant. Tada, kai labiausiai trokštu pasakyti „kodėl tu nematai, su kokiu toksišku narcizu susidėjai?”, tik nuryju gerklėje susikaupusį gumulą, nes jau žinau: prabilusi apie jos mylimąjį, tapsiu šeimos priešu.

Jei draugė žinos, kad ją smerkiu, kitąsyk prireikus bijos į mane kreiptis pagalbos. Nenoriu pasakoti daugiau detalių, o ir tas, kurias jau papasakojau, pakeičiau, norėdama nuslėpti draugės tapatybę. Tačiau iš to, ką mačiau per pastaruosius porą metų, numanau, kad pagalbos jai reikės, ir vis rimtesnės. Iki šiol nesu mačiusi panašių santykių iš arti, nebent tik filmuose. Gal dar paauglystėje, kai beviltiškai įsimylėjusi trumpam buvau pamiršusi, kur baigiasi mano ir prasideda kito žmogaus ribos. Todėl pastarosiomis savaitėmis nemažai diskutavau moterų savitarpio pagalbos forumuose, kur buvusios toksiškų ir smurtinių santykių aukos viena per kitą kartojo tą patį: „Nekritikuok jos pasirinkimų nei jos vyro, bet pasakyk, kad prireikus visada būsi šalia ir išklausysi. Tai viskas, ką šiuo metu gali padaryti.“

Ne man spręsti, kurios bičiulės sutuoktinis yra psichopatas ar narcizas. Net ir mintyse nusprendusi turėčiau tai sau pasilaikyti. Gal kas nors tą patį mano apie mano vyrą? Juk kas iš tikrųjų vyksta poroje, žino tik du žmonės. Užtat visoms smurtinių santykių aukoms galiu pasakyti žodžius, kuriuos kadaise ištarė viena už mane vyresnė moteris: meilė turi įkvėpt! Prieš penkiolika metų išgirdusi šį sakinį supratau, kad mano tuo metu patirti santykiai labiau priminė, jei ne kalėjimą, tai ankštą kambarėlį, kuriame vienas į kitą spoksanti pora visiškai neturi vietos paveikslams ant sienos kabinti.

O aš norėjau ne tik paveikslų, bet ir statulų, fontanų, sparnų! Tie santykiai nutrūko. Nes meilė turi įkvėpti dvasinių rūmų statyboms, o ne apkasams kasti. Ne virkdyti, žlugdyti, stabdyti, skaudinti, pajuokti, kankinti, bauginti. Meilė turi įkvėpti. Mylintis žmogus trokš, kad jo antra pusė klestėtų ir turėtų savo gyvenimo dalelę. Atskirų veiklų ir draugų – tai sveika. Turėti skirtingas nuomones – normalu. Jei tu kankiniesi panašiame santykyje kaip ir mano draugė, bet sakai sau, kad niekas kitas tavęs taip nemylės, tai nėra meilė. Tu esi verta (-as) meilės. Jos vertas kiekvienas žmogus. Meilė įkvepia ir padeda save atrasti, o ne prarasti poroje. Tu esi verta (-as) meilės. Žinau, kaip banaliai skamba. Bet tiesa dažnai ir būna banali.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt