Liepą arba rugpjūtį iššausime šampaną – pandemijos pabaiga artėja. Nusimetę paskutines kaukes dar kartą suskaičiuosime klaidas ir pergales, prisiminsime sukčius ir kovotojus. O tada… Tada sugrįšime į normalų gyvenimą, jis vėl bus normalus, bet kitoks.
Per šiuos ilgus mėnesius pasikeitė beveik viskas. Požiūris į mokslą, darbo būdą, poilsį, į šalia neišvengiamai įkyriai buvusį artimiausią, net į valstybės finansų tvarkymą, jos biudžetą ir skolą. Kas buvo smerktina ar nepriimtina, tapo geidžiama.
Kiekvienas pokyčius junta savaip, nelygu, kokią pandemijos kortą ištraukė. Bet yra kai kas, ką pajus visi. Tai kainų šuolis – neišvengiama pandemijos ir jos ekonominės politikos pasekmė.
Būsto rinkoje jau prasidėjusi ir sustoti neketinanti mėsmalė siunčia aiškią žinutę, ko laukti.
Šluojama viskas iš eilės. Kainos skuodžia aukštyn. Vystytojai kalba apie tuščią pardavimų sąrašą, o pirkėjai nepasiduoda – moka už brėžinį, pagal kurį nesumūryta nė viena plyta. Kas bus, kai statytojai negalės pastatyti už tiek, už kiek pardavė brėžinį, o pirkėjai negalės mokėti daugiau?
Ekonomistai sako – brangs viskas, pradedant maistu, baigiant elektronika, buitine technika, nes kyla žaliavų kainos. Dėl didėjančios paklausos, jau matant šviesą tunelio gale. Kitaip sakant, pandemija dar nesibaigė, o popandeminė karštinė jau prasideda.
Priežastys gana banalios. Uždarytiems žmonėms reikia erdvės – didėja būsto paklausa, čia ryškus ir parkeliavusių emigrantų bei ateivių iš Rytų indėlis. Draudimai judėti paskatino nekilnojamojo turto poreikį kurortuose.
Po truputį atsiveria viešbučiai, kavinės, restoranai. Plūstant žmonėms visko reikia daugiau. Kai didėja paklausa, stringa ir brangsta logistika, didėja ir kainos.
Darbuotojų stinga, todėl didės algos. Gera žinia, bet tai neišvengiamai išpūs ne tik veiklos kaštus, bet ir brangins paslaugas, nes pandemijos nualintas verslas net ir norėdamas negalėtų dengti didesnių kaštų savo sąskaita, o nenualintas perka ferarius.
Šiai tendencijai būtina dar viena sąlyga. Perkamoji galia. Pinigai. O jų yra. Ir ne tik rekordus mušančiose oficialiose žmonių santaupose, kurios artėja prie 20 milijardų.
Svarbus veiksnys – per pandemiją vykdyta pinigų politika arba masinis jų spausdinimas. Pigiai pasiskolinti vyriausybės milijardai, išauginę rekordinę skolą ir įspūdingą biudžeto deficitą. Taip pat – Europos Sąjungos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondas, iš kurio bus įlieta į mūsų rinką daugiau nei du milijardai eurų.
Šie pinigai padėjo ir padės grumiantis su uždarytų verslų ir išgyvenimo krize. Tačiau kuo daugiau rinkoje pinigų, tuo mažesnė jų vertė, tuo didesnis kainų augimas.
Pasaulyje prognozuojama V tipo infliacijos ir žaliavų kainų kreivė. Tai reiškia kad po didelio kilimo, jeigu prasidės dar viena pandemijos banga, bus kritimas, o po to vėl atgal į viršų.
Bet labai gali būti, kad užlipsime ant aukšto laipto. O už jo – tik ilgos kopėčios į viršų. Pateksime į infliuotų pinigų cirkuliacijos zoną, kur turėsime lyg ir daugiau, bet ir mokėsime daug daugiau.
Brangesni, bet vėl laisvi.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
