Nuomonės

2021.05.19 19:23

Romas Lazutka. Mokesčių lengvatų naikinimas pačių lengvatininkų rankomis?

Romas Lazutka, VU Ekonomikos ir Filosofijos fakultetų profesorius, LRT.lt2021.05.19 19:23

Finansų ministerija metų pradžioje subūrė darbo grupę, kurios tikslas – parengti mokesčių lengvatų peržiūrą. Įstatymų projektus pradžioje žadėjo pateikti balandžio antroje pusėje. Neatrodė, kad bus sunku, nes lengvatos jau aptarinėtos mokesčių reformų grupėse dar a. a. A. Brazausko ir jo įpėdinio A. Butkevičiaus premjeravimo laikais. Kai kurie „etatiniai“ vis naujų grupių nariai spėjo pražilti tebekalbėdami vis apie tas pačias mokesčių spragas. 

Atrodo, delsti nebėra ko. Kai kurios individualios veiklos bei finansinės paslaugos esamoje mokesčių (ne)sistemoje proteguojamos be jokios logikos ir be moralės. Jos jau tapo gyvulių ūkio tautosaka, vyriausybei puikiai žinomos bei jos smerkiamos.

Tačiau dabartinės grupės darbas pratęstas iki rudens, o svarstomų temų sąrašas išplėstas apimant pelno investavimo skatinimą, ilgalaikio taupymo instrumentus, net pajamų nelygybę, žaliąjį kursą bei savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą. Suprantama, kad kone kiekviena gyvenimo sritis susijusi su mokesčiais ir jei jau norima vadinamo holistinio principo, tenka plėstis. Vardan sistemiškumo tenka susitaikyti ir su prarandamu laiku.

Tačiau čia pat Vyriausybė daro išimtį – siūlo sumažintą PVM maitinimo, apgyvendinimo bei renginių sektorių paslaugoms. Išimtis dviguba, nes, pirma, tai nauja lengvata lengvatų mažinimo sezone. Antra, vienetinis sprendimas, siūlomas nelaukiant viso žadamo permainų paketo.

Jų ekspertizės akivaizdžios – Lietuvos ekonominis klestėjimas ir vartotojų laimė tik per lengvatas jiems. Lengvatos teisinamos ir neva mažais, dažnai tik keliasdešimties milijonų nuostoliais biudžetui.

Argumentuojama, kad tai ne tiek mokesčių, kiek paramos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams instrumentas. Lakiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko posakiu – „ta lengvata kotletų neatpigins“. Ko gero pirmininkas teisus. Minėtų verslų paslaugos ne tik nepigs, net brangs, nes nukentėjusios įmonės skubės švelninti patirtus nuostolius, o vartotojai atveriamų paslaugų išsiilgę, todėl nevengs mokėti daugiau.

Tačiau dėl kainų augimo PVM nenustoja būti vartojimo mokesčiu. Juolab konkurencinėse smulkių verslų teikiamų paslaugų rinkose. PVM lengvata, greičiausiai, kiek švelnins šių paslaugų kainų augimą, bet pramogų išsiilgę vartotojai tikrai ne tas sluoksnis, kurį reikėtų remti PVM lengvata. Jei Vyriausybei atrodo, kad kovos su pandemija suvaržyto verslo gauta tiesioginė parama nepakankama, verčiau didintų ją, nei judintų mokesčius priešprieša savo pačios pasirinktai strateginei krypčiai.

Na, o jeigu jau nelaukiama viso mokesčių pataisų paketo ir judinamas atskiras mokestis, neverta delsti su neapmokestinamuoju gyventojų pajamų dydžiu (NPD). Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu algų skirtumai sparčiai didėja. Per praėjusius metus 10-ies proc. darbuotojų didžiausios algos šoktelėjo penktadaliu, tuo tarpu 10-ies proc. mažiausiai uždirbančių algos ne tik neaugo, bet karantino mėnesiais tik jos reikšmingai smuko.

Prezidentūra parengė projektą, kuriuo NPD siūlo didinti bent 50 eurų. Ne itin didelė nauda mažų algų gavėjams, tačiau tai gali sumažinti darbdavių organizacijų pasipriešinimą svariau didinti ir minimalią algą. Jų dažniausias argumentas – reikalavimas, kad minimalios algos didinimo kaštus su jais dalintųsi valstybė, mažindama algos apmokestinimą. Tos priemonės bent kiek sušvelnintų pajamų nelygybės augimą.

Taigi, jei jau daroma nesisteminio mokesčių keitimo nuodėmė, verčiau būtų didesnis NPD nesulaukiantiems mažiausių algų augimo, nei PVM – pramogaujantiems.

O grįžtant prie mokesčių darbo grupės, Finansų ministerijos vadovavimas jai ir viešumas vis dėlto džiugina. Joje nepagrįstų lengvatų mėgėjai kaip niekur ir niekada apnuogina savo siaurus interesus ir abejotiną kompetenciją. O svarbiausia, kad kaip taikliai pastebėjo Seimo narys Matas Maldeikis, tokie dažniausiai veikia kaip neregistruoti lobistai, prisistatantys socialiniais partneriais, ir savo finansinius interesus dangstantys viešuoju interesu. O žiniasklaidoje dar garbinami kaip nepriklausomi ekspertai.

Jų ekspertizės akivaizdžios – Lietuvos ekonominis klestėjimas ir vartotojų laimė tik per lengvatas jiems. Lengvatos teisinamos ir neva mažais, dažnai tik keliasdešimties milijonų nuostoliais biudžetui. Bet štai kas ant kitos svarstyklių lėkštės – žadėtai ir pagrįstai vienišų pensininkų priemokai šiais metais tesurandama tik 15 mln. O tai reiškia, kad keturi penktadaliai vargingų senutėlių pažadėtų jiems keliasdešimties eurų turės laukti dar iki kitų metų.

Ką gi, tikėkimės, kad mokesčių lengvatų grupės viščiukai užaugs bent rudenį ir kad gal ji jau bus paskutinė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt