Nuomonės

2021.02.17 17:57

Romas Lazutka. Senos pažiūros Konstituciniam Teismui sutrukdė spręsti teisingai

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, LRT.lt2021.02.17 17:57

Konstitucinis Teismas (KT) praėjusią savaitę diplomatiškai pasakė tai, ką grubiai pasako dažnas nepraustaburnis – su amžiumi dėstytojai suvaikėja, nukvanka, jų darbas kenkia studijų kokybei, jie užima jaunimui reikalingas darbo vietas. Tokį požiūrį jis palaikė, nors ir labai profesionalia kalba tai išreiškė. Nusprendė, kad Vilniaus universiteto statute įtvirtinti specifiniai reikalavimai samdyti išimtinai vien tik 65 m. nesulaukusius dėstytojus neprieštarauja Konstitucijai, draudžiančiai visų rūšių diskriminaciją. 

Ar tik ne dėl pasenusių pažiūrų KT teisėjai nepastebėjo „senų“ žmonių diskriminacijos? Rasizmas, seksizmas – seniai visiems žinomi, amžizmas (ageism – angliškai), matyt, – nepakankamai. Ar įsivaizduojate, kad KT būtų pateisinęs išimtinius reikalavimus samdyti universitete dirbti moteris, juodaodžius ar žydus? Tikrai – ne, nors įvairiose šalyse įvairiais laikotarpiais šiuos bendrus požymius turintys žmonės universitetuose taip pat nebuvo pageidaujami.

Laimei, gyvename laikais, kai bent įstatymų lygmeniu be jokių išlygų draudžiamas rasizmas ir seksizmas – diskriminacinis elgesys su žmonėmis dėl odos spalvos ar lyties. Nors praktikoje jo apstu ir dar reikia daug pastangų, kad tai būtų išgyvendinta net iš anoniminių komentarų, kuriuose liejasi bobų – nevykusių vadovių, negrų – tinginių ar žydų – sukčių stereotipai.

Su amžizmu yra prasčiau. Tai paskutinė diskriminacinio elgesio priebėga. Jis menkai atpažįstamas net universitetuose. Ne, bendro principo paprastai niekas neginčija – diskriminacija ir dėl amžiaus neleistina. Tik po to pripažinimo dažnai seka „bet“. Dažnas pažįstą kokį vyresnio amžiaus kolegą, kurio atžvilgiu nusiteikęs kritiškai ir susigundo apibendrinti – „tai būdinga seniems dėstytojams.“ Ar yra nevykusių pagyvenusių dėstytojų? Taip. Bet ar nėra nevykusių ir jaunų? Lygiai kaip yra puikių – net ir labai solidaus amžiaus.

Net jei kurioje nors amžiaus ar lyties grupėje statistiškai nevykėliai pasiskirstę neproporcingai, stereotipai tėra stereotipai – apibendrinantis požiūris nei protingas, nei garbingas. Jis tik patogus – ironiška – tingiam protui. Kam vargintis, gaišti laiką vertinant ir apibūdinant konkretų žmogų, paprasčiau remtis stereotipu – seni, nukvailėję, nelankstūs, neimlūs naujovėms. Todėl minėtas KT sprendimas, ko gero, sulauks didesnio pritarimo nei nepritarimo net akademinėje bendruomenėje. Ką gi, gal jaunesni nei 65 m. dėstytojai, nepamirškit iš miško parsivežti sau rogutes.

Ar įsivaizduojate, kad KT būtų pateisinęs išimtinius reikalavimus samdyti universitete dirbti moteris, juodaodžius ar žydus?

KT pripažino, kad Vilniaus universiteto statuto nuostata, kuria universiteto Senatui leista savo nuožiūra, nesant iš anksto žinomų kriterijų, pritarti sudaryti terminuotas darbo sutartis su vyresniais nei 65 metų amžiaus dėstytojais, prieštarauja Konstitucijai. Tai priekaištas ir gėda ne universitetui, bet Seimui, kuris tokį Statutą priėmė ir jį privalės pataisyti. Tačiau daug svarbiau Statute taisyti tai, ką KT jame pateisina, t. y. vyresnio amžiaus dėstytojų įdarbinimą išimties tvarka. Seimas parodytų brandą, jei žengtų toliau ir iš Statuto išmestų bet kokias ten minimas amžiaus ribas.

Pateisindamas savo sprendimą, KT aiškina, kad toks amžiaus ribos nustatymas nelaikytinas diskriminavimu dėl amžiaus, nes „juo siekiama konstituciškai svarbaus tikslo – užtikrinti aukštojo mokslo kokybę laiduojant nuoseklią ir optimalią mokslininkų ir dėstytojų kaitą, kad dirbti aukštojoje mokykloje būtų skatinami jaunesnio amžiaus aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir dėstytojai“.

Taip, ne naujiena, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Šiuo atveju – į diskriminaciją. O į tą, neabejotinai kilnų, KT suformuluotą tikslą link studijų kokybės ir dėstytojų kaitos, jaunų žmonių skatinimo dirbti dėstytojais, reikia ir tikrai galima eiti visai ne amžiaus ribų nustatymo keliu.

Jau seniai į dėstytojų pareigas patenkama konkurso būdu. Jei pretenduoja prastas vyresnis mokslininkas, universiteto priėmimo komisija renkasi jaunesnį geresnį. Tačiau negali būti pateisinamas draudimas vyresniam net kandidatuoti. O kadangi pasitaiko gerų ir vyresnių, tai apribojimas dėl amžiaus net trukdo pasirinkti geresnį, kartu ir studijų kokybei.

Kai dėstytojai jau priimti ir dirba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, visiems yra periodinės atestacijos. Jų metu vertinama kompetencija, pastangos ir rezultatai. Jeigu tik yra įtarimas, kad dėstytojas dirba prastai, nėra reikalo leisti blogu dėstymu kenkti studentams net iki eilinės atestacijos. Yra numatyta neeilinių atestacijų tvarka. Neatestuotų dėstytojų darbo sutartis nedelsiant nutraukiama. Ir tai taikoma bet kokio amžiaus dėstytojams, taip pat ir 65+. Nereikia jiems specialios Statuto nuostatos.

Galiausiai, jeigu universitetas nori atnaujinti personalo struktūrą, nes reikia didesnio skaičiaus asistentų, o mažiau profesorių, kurie paprastai yra vyresnio amžiaus, gali tiesiog panaikinti dalį profesorių vietų ir atleisti žmones laikydamasis Darbo kodekso. Tai nuolat vyksta organizacijose tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Ir tam visai nereikia, kad Konstitucinis Teismas įsikištų, gindamas organizacijų teisę atnaujinti personalą nustatant chronologinio amžiaus ribas.

Dar nenurimo viso pasaulio aistros, kai dėl vadovavimo didžiausiai pasaulio galybei konkuravo 74 ir 78 metų politikai. Mūsų valstybę valdė 80-metis Prezidentas ir 70-metis premjeras. Galiausiai iš 9 KT teisėjų 4 yra vyresni nei 65 m., 2 – vyresni nei 70 m.

Galiausiai, tam, kad būtų paskatinti jaunesnio amžiaus mokslininkai dirbti aukštojoje mokykloje, reikia jiems mokėti bent kiek daugiau nei vidutinė darbininko alga, o ne juos saugant nuo 65+ kolegų draugijos.

Dar KT kaip vyresnio amžiaus dėstytojų samdymo išskirtinių sąlygų argumentą mini kitų šalių praktiką ir ES direktyvą, kuri nedraudžia tokias išimtis taikyti. Tačiau ji ir nereikalauja. Greičiau prisitaiko prie vis dar neišgyvendintos amžizmo praktikos ir kitur. Tačiau tai ne argumentas. Pagrįstai didžiuojamės, kad mūsų valstybės kūrėjai Lietuvos moterims numatė balsavimo teisę pusę šimtmečio anksčiau nei Šveicarijoj. Nėra ko laukti atsiliekančių ir šiuo klausimu, net jei jie ir turtingesni.

Gyvenama senėjančioje visuomenėje, nuogąstaujama, kad stigs darbo jėgos. Kuriamos aktyvaus senėjimo, išsaugojimo kuo ilgiau darbuose, vyresnių žmonių užimtumo ir mokymosi visą gyvenimą strategijos. Joms metami milijonai, o kita – teisėjų ranka – siekiama vyresnių žmonių darbą riboti.

Žmonės yra įvairūs: vieni 60-ies kuria šeimą, kiti 30-ies skiriasi, vieni mokosi visą gyvenimą, kiti baigia mokytis 16-os. Vieni dirba iki 80-ies, kiti jaunystę leidžia nedirbdami. Dar nenurimo viso pasaulio aistros, kai dėl vadovavimo didžiausiai pasaulio galybei konkuravo 74 ir 78 metų politikai. Mūsų valstybę valdė 80-metis Prezidentas ir 70-metis premjeras. Galiausiai iš 9 KT teisėjų 4 yra vyresni nei 65 m., 2 – vyresni nei 70 m.

Stebina KT spendimas, ginantis Universiteto statute 65 metų ribą, kuri nieko prasmingo šiuolaikiniame pasaulyje nereiškia.

Autorius prof. Romas Lazutka yra 65 m. amžiaus, VU Senato narys, dirba pagal laikiną trejų metų darbo sutartį ir, jai pasibaigus, dirbti nebeplanuoja, nepriklausomai, kas bus įrašyta Statute.

Populiariausi