Nuomonės

2021.04.14 19:00

Romas Lazutka. Indėlių milijardų šešėlyje vargas ir pažeminimas

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, LRT.lt2021.04.14 19:00

Praėjusią savaitę paskelbti gyventojų taupymo pandemijos metu rodikliai daug ką maloniai nustebino – lietuviai turtėja net „maro“ metu. Per metus gyventojų indėlių bankuose suma išaugo nuo 15 iki 18 milijardų. Vidutiniškai vienam gyventojui – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų. 

Daug kas mano, kad pagrindinė to priežastis – gyventojų vartojimo mažėjimas dėl karantino ribojimų. Ne visai taip. Juk jeigu ne karantinas ir vieni gyventojai daugiau naudotų paslaugų, dažniau lankytųsi parduotuvėse, kavinėse, viešbučiuose, tuomet vienų išlaidos taptų kitų pajamomis, o kartu ir pardavėjų indėliai augtų pirkėjų indėlių mažėjimo sąskaita. Bendra indėlių suma nelabai padidėtų.

Pagrindinis santaupų augimo šaltinis – papildomi pinigai, kurie didžiąja dalimi valstybės buvo pasiskolinti užsienyje. Praėjusiais metais Vyriausybė skolinosi 5,5 mlrd. eurų ir jais dosniai rėmė verslus. Net ir tuos, kurie dėl pandemijos nenukentėjo ir jų pardavimai augo. Įdomu, kaip atsakingos valdžios institucijos paaiškintų suteiktos paramos taiklumą, kai, pavyzdžiui, didmeninė prekyba išaugo 5,5 proc., bet šios prekybos įmonės gavo 70 mln. subsidijų prastovoms? Kas dirbo ir net didino prekybos apimtis, jeigu darbuotojai buvo prastovose?

Valstybė ne tik išmokėjo daugiau nei 800 mln. eurų prastovų subsidijų. Ji ir kitaip rėmė verslus, leido atidėti mokesčių mokėjimą. Nenuostabu, kad įmonių indėliai bankuose augo dar beveik du kartus sparčiau nei minėti rekordiniai gyventojų indėliai.

Dosni buvo valstybė, praturtėjo įmonės ir gyventojai. Būtų puiku, jei čia pasakojimą galima būtų ir baigti. Deja, tai tik vidutinė gerovė, o vadinamoji dviejų Lietuvų problema niekur nedingo.

Vienų gyventojų santaupų rekordinio augimo metais daugiau kaip trečdalis gyventojų visai netaupė („Swedbank“ Finansų instituto užsakytos apklausos duomenimis). O gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 40 proc. namų ūkių neturi nei 350 eurų nenumatytoms išlaidoms. Nesunku įsivaizduoti, kad dauguma tokių žmonių gyvena nuolatinėje baimėje dėl ateities. O net trumpalaikis pajamų praradimas, sugedusi buitinė įranga ar suskaudęs dantis sukelia stresą – iš ko apmokėti, kai sąskaita tuščia?

Dosni buvo valstybė, praturtėjo įmonės ir gyventojai. Būtų puiku, jei čia pasakojimą galima būtų ir baigti. Deja, tai tik vidutinė gerovė, o vadinamoji dviejų Lietuvų problema niekur nedingo.

Laikoma, kad žmonės gyvena materialiniame nepritekliuje, jei jie ne tik neturi santaupų, bet susiduria su lėšų stoka apmokėdami bent tris dalykus iš šių šešių, būtinų elementariems poreikiams patenkinti, t. y. jie negali:

1) laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų;

2) praleisti bent savaitės atostogų ne namuose;

3) pakankamai šildyti būstą;

4) bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto;

5) apmokėti nenumatytų išlaidų (2020 m. buvo taikoma jau minėta 350 eurų suma);

6) turėti automobilį.

Taip vertinamas materialinis nepriteklius Lietuvoje, nors pastarąjį dešimtmetį ir mažėja, tačiau vis dar apie penktadalis žmonių gyvena negalėdami tenkinti bazinių poreikių. Ir tai yra taip pat tik vidutinis rodiklis. Tradiciškai Lietuvoje skriaudžiamų gyventojų grupėse (pensininkų, vienišų motinų/tėvų, gausių šeimų) materialinį nepriteklių patiria net kas trečias ketvirtas.

Valstybė gelbėti šiuos žmones taip kaip verslus – milijardais eurų – neskuba. Tiesa, rinkiminiais metais kai kurie ir iš jų sulaukė ypatingų dovanų – buvo papildomai išmokėtos vienkartinės išmokos pensininkams, vaikams, laikinos išmokos bedarbiams. Tam išleista apie 400 mln. Tačiau laikinų priemonių laikinas ir poveikis. Jis jau ištirpo.

Įsibėgėjo antrieji pandemijos bei ekonomikos gelbėjimo priemonių metai ir kartu didelės socialinės nelygybės dešimtmečiai be adekvačios paramos skurstantiesiems. Negerai, kai vieni auginasi indėlius net iš valstybės paramos, o kiti negali sau leisti bent kas antrą dieną pavalgyti kokybiško maisto.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt