Nuomonės

2021.01.12 16:17

Virginijus Savukynas. Kruvini Sausio 13-osios pėdsakai veda į Kremlių

Virginijus Savukynas, apžvalgininkas2021.01.12 16:17

Labai dažnai Lietuvoje dejuojama dėl dezinformacijos, ypatingai skleidžiamos netiesos apie mūsų istoriją. Akivaizdu, kad artėjant mums svarbioms datoms, viešoje erdvėje padaugėja įvairiausių pobūdžio melo. Tikslas yra labai paprastas – parodyti, kad esame neverti laisvės, kad neturime kuo didžiuotis.

Taip yra ir su Sausio 13-ąją. Galima išgirsti įvairiausių keistų teiginių. Vienas vis dar populiarus – esą sprendimus panaudoti karinę jėgą priėmė vietiniai kariuomenės vadai. Žodžiu, iniciatyvos ėmėsi vidurinioji grandis. Tačiau ar tai pagrindžia faktai?


Sausio 8 dieną Aukščiausią Tarybą nesėkmingai šturmavo „Jedinstvos“ aktyvistai, kurių daugelis, kaip mena liudininkai, savo laikysena priminė gerai ištreniruotus kareivius. Tuo pat metu, kai „jedinstivininkai“ bandė įsiveržti į Aukščiausią Tarybą, Kremliuje liūdnai pagarsėjęs Mykolas Burokevičius susitikinėjo su užkietėjusiais komunistai, tais pačiais, kurie 1991 metų rugpjūtį bandys surengti pučą.

Apie ką kalbėjo, nesunku nuspėti. O to pasitarimo rezultatas buvo sausio 10 dienos Michailo Gorbačiovo ultimatumas Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai – privalote pripažinti TSRS konstitucijos viršenybę. Vien jau tai rodo, kad visas sąmokslas prieš Lietuvą buvo organizuojamas pačiuose aukščiausiuose to meto sovietinės valdžios sluoksniuose. Po šių įspėjimų sekė ir veiksmai.

Sausio 11 dieną užimami Spaudos rūmai. Vienas karininkas, supykęs, kad buvo aplietas vandeniu, šaudė koviniais šoviniais: keturi žmonės su šautinėmis žaizdomis buvo atvežti į ligoninę. Tą pačią dieną Jungtinių Valstijų prezidentas George`as Bushas, matyt jau žinodamas apie įtampas Lietuvoje, paskambino Michailui Gorbačiovui ir atsargiai įspėjo dėl jėgos panaudojimo. Tačiau tai nesuveikė. Kraujas Vilniuje buvo pralietas.

Ir nežinia, kaip būtų susiklostę įvykiai, jei Vakarai būtų ignoravę šias žudynes. O reakcija buvo labai gretai. G. Bushas pasmerkė jėgos panaudojimą, vėliau netgi konfidencialiai nusiuntė laišką M. Gorbačiovui, kuriame aiškiai pasakė, ko turės imtis, jei ir toliau liesis kraujas. Vakarų žiniasklaida buvo pakraupusi nuo sovietinės armijos brutalumo, o JAV darbo federacijos filialas Vašingtone, kuris buvo priešais TSRS ambasadą iškėlė Lietuvos vėliavą.

Po Sausio 13-osios M. Gorbačiovui susitikimuose su įvairių Vakarų šalių lyderiais ilgai reikėdavo aiškintis dėl kruvinų įvykių. Jis visiems kartojo tuos pačius argumentus: esą buvo kažkokios slaptos jėgos, kurios provokavo kariškius imtis ginklų. Minėjo, kad Vilniuje yra amerikiečiai, kurie, suprask, kursto lietuvius. Ir netgi kaltindavo Vakarus rasizmu. Esą jie taip nesirūpina, kai žūsta žmonės Vidurinėje Azijoje, tačiau labai susirūpinę Baltijos šalimis. Aišku, ši demagogija jau nebeveikė.

Sausio 13-osios kruvinų įvykių gijos nusitęsia į Kremlių. Ten buvo viskas surežisuota ir sprendžiama. Ir reikia sulaukti istorikų, kurie imtųsi šios nelengvos temos, tada gal ir dezinfomacija nebūtų tokia baisi.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Taip pat skaitykite

Populiariausi