Šiemet sukanka 450 metų, kai gegužės mėnesį žydint sodams Vavelio katedroje Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene buvo karūnuota ir tą pačią dieną ištekėjo Ona Jogailaitė. Šią neeilinę sukaktį įprasminti pasiryžo trys Lietuvos kūrėjos – istorinio romano „Nemeilė“ autorė Ilona Skujaitė, aktorė Emilija Latėnaitė ir dizainerė Diana Paukštytė, susivienijusios bendram kultūriniam projektui Birštone, siekdamos priminti primirštą valdovės asmenybę, rašoma renginio organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Jubiliejui paminėti neatsitiktinai buvo pasirinktas Birštono kurortas. Kadaise čia stovėjo didingas medžioklės dvaras, o istoriniai šaltiniai liudija, kad jame lankėsi net šeši karališkieji asmenys iš Jogailaičių dinastijos.
Už vyrą ir karūną – milžiniška kaina
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos dukra Ona santuokos su Steponu Batoru ir valdovės karūnos laukė net 52-ejus metus, o artėjant iškilmėms pasisiūdino prabangią, to meto kronikose aprašytą baltą, nekaltybę simbolizuojančią, vestuvinę suknelę.
Tikėtina, kad būtent šis brangakmeniais ir auksu švytintis rūbas pavaizduotas išlikusiame 1576 m. tapytame Onos Jogailaitės karūnaciniame portrete. Šis įspūdingas istorinis atvaizdas ne tik papuošė romano „Nemeilė“ viršelį, bet ir tapo pagrindiniu vizualiniu įkvėpimu kultūrinio projekto autorėms, sukūrusioms modernią renesansinės suknelės interpretaciją ir karalienės Onos vaidmenį teatralizuotame renginyje Birštone.
„Ploną aksominį audinį suknelei, prieš šviesą spindintį sidabru, o šešėlyje švelniai melsvą kaip pelėdgalvio gūžys, Ona išsirinko dar žiemą, vildamasi, kad tuomet Varšuvą dengusio sniego spalva nulems jai laimingą santuoką ir karaliavimą. Ji pati parinko raštus, aukso siūlais pražydusius gėlių žiedais ant rankovių, krūtinės ir sijono. Kiekvieno jų centre spindėjo skirtingų spalvų safyrai, o ant žiedlapių – perlai, jos išbarstytos didžiosios meilės ilgesio ašaros,“ – remdamasi ikonografine ir istorine medžiaga šią suknelę romane „Nemeilė“ aprašo I. Skujaitė.
Pasak romano autorės, didžioji karalienės Onos triumfo akimirka Vavelio katedroje virto nemalonia drama: kronikos rašė, kad valdovė prieš karūnaciją verkė taip smarkiai, kad net išsitepė savo suknelę – už vyrą ir karūną jai teko sumokėti išties milžinišką kainą. „Po brolio Žygimanto Augusto mirties Onai ir kitoms seserims atiteko didžiuliai turtai: neįkainojamos jo brangakmenių kolekcijos bei garsieji gobelenai, kuriuos neseniai visuomenė galėjo išvysti Valdovų rūmuose Vilniuje.
Žygimantas Augustas prieš mirtį net sudegino sąskaitas, kad niekas nesužinotų tikrosios jų vertės – šiandienos ekvivalentu tai būtų dešimtys milijonų eurų. Onai taip pat atiteko Barboros Radvilaitės suknelės bei perlai, o visi paveldėti turtai pavertė ją viena turtingiausių nuotakų Europoje. Deja, būtent per vestuves ir karūnaciją iš Onos buvo pareikalauta atsisakyti brolio palikimo – valstybės ponai paveldėjimo atsisakymo raštą pakišo tiesiog ceremonijos metu, grasindami, jei Ona jo nepasirašys – jos nekarūnuos ir neleis ištekėti už Stepono Batoro. Ši dramatiška akimirka valdovę stipriai sukrėtė, o balta suknelė asmeninės laimės neatnešė – už santuoką jai dar teko sumokėti ir sudaužyta širdimi,“ – pasakojo rašytoja I. Skujaitė.
Aktorė Emilija Latėnaitė – šiuolaikinė karalienė Ona
Istorinėje Birštono erdvėje per teatralizuotą knygos „Nemeilė“ pristatymą į karalienės Onos Jogailaitės personažą įsikūnijo aktorė Emilija Latėnaitė, pasipuošusi modernia aukštosios mados dizainerės D. Paukštytės sukurta suknele. Aktorė neslepia, kad galimybė prisiliesti prie šios karališkos asmenybės jai atnešė daug džiaugsmo.
„Jau skaitydama pirmąją Ilonos knygą „Karo nuotaka“ apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę negalėjau patikėti, kad nepaprastas jos gyvenimas yra mano šalies istorijos dalis, todėl gavusi kvietimą suvaidinti kitą jos karališką sesę Oną šokinėjau iš džiaugsmo ir netikėtumo, – pasakojo E. Latėnaitė.
– Nors personažą kūriau pagal romaną pavadinimu „Nemeilė“, vis dėlto sau išsikėliau tikslą atrasti meilę, nes be jos kūryba yra betikslė. Tuomet atėjo suvokimas, kad toks buvo ir pačios karalienės Onos gyvenimo tikslas – kaip jį ir save užpildyti meile. Mane sužavėjo šios valdovės vidinė jėga, išmintis, vertybės, gebėjimas keistis, bet nepamesti savęs ir niekada nepasiduoti bei neprarasti tikėjimo.“
Raktu į Onos vaidmenį aktorei tapo išilginė fleita – ja per teatralizuotus knygos pristatymus E. Latėnaitė groja būtent renesansinę (lenkišką ir užsienietišką) muziką, kurios galėjo klausytis, o gal net groti ir pati karalienė Ona, nes Jogailaičių dvaras buvo itin muzikalus. „Kurdama personažą norėjau atgaivinti to meto epochos vizualumą ir garsus. Man buvo svarbu, kad žiūrovas, girdėdamas tekstus apie iššūkių ir neteisybės pilną Onos gyvenimą, matytų ir tą prabangą bei grožį, kuriame ji gyveno. Taip atsirado nuostabios Dianos Paukštytės suknelės – moderni karalienės vestuvinio rūbo interpetacija,“ – teigia aktorė.
Įdomu tai, kad šis kultūrinis projektas griauna ir vieną gajausių pasaulinės mados mitų. Visuotinai priimta manyti, kad tradiciją per vestuves vilkėti baltą suknelę tik 19 a. pradėjo garsioji Anglijos karalienė Viktorija. Vis dėlto Onos Jogailaitės istorija rodo ką kita: mūsų valdovė balta, sidabru ir brangakmeniais švytinčia suknia Vavelio katedroje pasipuošė net pustrečio šimto metų anksčiau, nors istorikai pripažįsta, kad būtent karalienė Viktorija vėliau šį įvaizdį pavertė masiniu fenomenu.
Karališkasis portretas atgijo istoriniame kurorte
Išskirtinei aukštosios mados, teatro ir literatūros šventei, skirtai paminėti 450-ąsias Onos Jogailaitės karūnavimo metines, ne atsitiktinai buvo pasirinkta Jogailaičiams ypatinga vieta – Birštonas. Kadaise čia stovėjo didingas karališkasis dvaras, o istorinių šaltiniai liudija, kad Birštone lankėsi net šeši Jogailaičiai, tarp jų – ir Onos bei Kotrynos tėvai: Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis bei motina Bona Sforza.
„Istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė teigia, kad, tikėtina, Birštone tikrai lankėsi karalienė Bona Sforza. Be to, yra išlikę 19 a. pasakojimai apie valdovę Birštone, o pats Birštono piliakalnis tais laikais buvo vadintas ne tik Vytauto, bet ir karalienės Bonos vardu. Dabar nustatyta, kad tokie pasakojimai plito tose vietovėse, kurios buvo valdomos karalienės Bonos arba kuriose ji lankėsi (medžiojo),“ – renginio metu pasakojo Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė.
Pasak jos, istoriniai šaltiniai liudija, kad mažiausiai tris kartus Birštoną aplankė paskutinysis Jogailaitis, Renesanso princas Žygimantas Augustas, taip pat galima daryti prielaidą, kad čia galėjo lankytis ir jo seserys. O štai jų senelis Kazimieras Jogailaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Birštone lankėsi net 17 kartų.
Valdovai čia vykdavo spręsti ne tik valstybės reikalų, bet ir medžioti Žvėrinčiaus miške. Varyminė medžioklė būdavo grandiozinė bei įspūdinga, o jos stebėti susirinkdavo ir damos. Šis kurortas taip pat susijęs ir su dar viena garsia Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene Barbora Radvilaite – būtent jai Žygimantas Augustas buvo padovanojęs Birštoną.
Teatralizuotas romano „Nemeilė“ pristatymas jau spėjo aplankyti ir Molėtų viešąją biblioteką, o jubiliejiniais, 450-aisiais Onos Jogailaitės karūnavimo ir vedybų metais, šis kultūrinis projektas tęs savo kelionę po šalį. Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės bei kultūros centrai, norintys pasikviesti šiuolaikinę karalienę Oną į savo erdves ir iš arti prisiliesti prie šio mados, istorijos ir literatūros detektyvo, maloniai kviečiami susisiekti ir bendradarbiauti.
Parengė Ilona Skujaitė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
