Naujienų srautas

Nuomonės2021.01.11 13:27

Giedrius Česnakas. Sumažėjusi JAV įtaka pasaulyje po Donaldo Trumpo

00:00
|
00:00
00:00

Tai, kas gerai Jungtinėms Amerikos Valstijoms, gerai ir Lietuvai. Lietuvai gerai, kai JAV ekonomiškai ir kariniu atžvilgiu yra galinga, turi patikimų sąjungininkų. Švelnioji JAV galia skatina norą būti JAV partneriu, o tarptautinėse institucijose jos atstovauja ne tik savo, bet ir visų Vakarų valstybių interesams. Išaugęs JAV dėmesys Lenkijai ir Baltijos šalims, didesnis JAV rotacinių karinių pajėgų buvimas, karių perdislokavimas į NATO rytinį flangą sustiprino atgrasymo pajėgumus ir užtikrino didesnį regiono šalių saugumą. Vis dėlto, ketveri Donaldo Trumpo prezidentavimo metai JAV įtakai pasaulyje buvo tikras pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais. 

D. Trumpo prezidentavimas iš esmės buvo itin palankus Kinijos Liaudies Respublikai (KLR). Vienas pirmųjų spendimų, kurį padarė D. Trumpas, tapęs prezidentu, – pasitraukė iš planuojamos Ramiojo vandenyno prekybos sutarties, kuri JAV būtų leidusi sustiprinti ekonominį buvimą greičiausiai augančių ekonomikų regione ir apriboti KLR ekonominį augimą. Vietoj šio susitarimo 2020 m. KLR subūrė regiono ekonomikas į išsamų ir pažangų susitarimą dėl Ramiojo vandenyno partnerystės. Prie susitarimo prisijungė ir JAV sąjungininkės: Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Japonija. Pasitraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos, taip pat iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sustiprino KLR institucinę galią tarptautinėse organizacijose. Atsvaros KLR nebuvimas padėjo jai pasiekti diplomatinių pergalių, kad ir kai 53 pasaulio valstybės nepasmerkė KLR dėl jos veiksmų Honkonge 2020 m. liepą. Nors D. Trumpas buvo užsibrėžęs sumažinti JAV prekybos deficitą su KLR, bet per 2017–2019 m. JAV prekybos deficitas tik išaugo ir buvo 81 mlrd. JAV dolerių didesnis nei 2014–2016 m. laikotarpiu. Prekybos sutartis, pasirašyta su KLR 2020 m., tai pat iš esmės nepakeitė prekybos dinamikos. JAV užsitikrino didesnį žemės ūkio produktų ir energijos išteklių eksportą į KLR, o šioje valstybėje šių produktų poreikis sparčiai auga.

D. Trumpas buvo nusiteikęs didinti spaudimą Iranui, ieškojo naujos sutarties, kuri apimtų ne tik urano sodrinimą, bet ir apribojimus ginkluotei bei paramai terorizmui. JAV vienašališkai pasitraukė iš Bendrojo išsamaus veiksmų plano, kuris buvo pasiektas B. Obamos prezidentavimo laikotarpiu ir ribojo Irano galimybes sodrinti uraną mainais į ekonominių sankcijų panaikinimą. B. Obama taikė Irano sulaikymo ir įtraukimo strategiją, kurią palaikė Europos šalys ir Rusija. Sutarties nutraukimas ne tik leido Iranui atnaujinti sodrinimą, bet ir rodė pasauliui, kad JAV nesilaiko duotų įsipareigojimų. Tai neigiamai veikė JAV įvaizdį ir mažino pasitikėjimą lygiai taip pat, kaip ir D. Trumpo sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties. JAV dominavimas pasaulyje remiasi daugiašališkumu, kurį B. Obama bandė stiprinti, tačiau Trumpo prielaidos, kaip veikia JAV galia, buvo visai kitos.

Kadencijos pradžioje užsibrėžęs pasiekti Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinį nuginklavimą, D. Trumpas nieko nepešė. Jis tikėjosi, kad du lyderiai susės ir susitars – sudarys verslo sandėrį. Deja, tarptautinė diplomatija veikia ne taip. Reikalingi ilgi ir varginantys susitikimai, daugybės diplomatų nematomo darbo valandų, susitikimų, susitariant dėl esminių principų ir kiekvieno punkto. Šiuos susitarimus vainikuojant lyderių susitikimais. D. Trumpas pernelyg supaprastintai žvelgė į tarptautinę diplomatiją.

D. Trumpas sėkmingai baugino sąjungininkus, Europos Sąjungą ir atskiras jos valstybes. Buvo bijoma, kad JAV gali pasitraukti iš NATO. Dar prieš pradėdamas kadenciją jis palaikė ES dezintegraciją, o „Brexito“ šalininkus laikė savo draugais. Nesiklostė jo santykiai su Vokietijos kanclere A. Merkel. Prancūzijos prezidentas, ilgą laiką bandęs palaikyti gerus santykius su D. Trumpu, imituodamas jo mačistinį stilių, ilgainiui taip pat nusivylė. Atrodė, kad tik Lenkija geba rasti raktą į santykius su D. Trumpu. Lenkijai pavyko pasiekti keletą diplomatinių ir saugumo pergalių, tačiau paskutinis Lenkijos prezidento A. Dudos vizitas nebuvo toks rezultatyvus, kaip tikėjosi Lenkijos vadovas.

D. Trumpo pozicija dėl NATO buvo nuolatinis nerimo židinys Baltijos šalių diplomatams ir Europos partneriams. Jo kalbos apie atgyvenusią NATO vertė vaikščioti ant pirštų galiukų visų aljanso narių diplomatus ir valstybių lyderius bei NATO generalinį sekretorių, keisti susitikimo formatus, atsisakyti kai kurių dokumentų. Visi tarsi lengviau atsikvėpdavo, kai D. Trumpas tiesiog nepasisakydavo apie NATO ateitį. Jam buvo leista džiaugtis teiginiais, kad privertė NATO partneres padidinti išlaidas gynybai. Kiek tai buvo susiję su jo grasinimais, o kiek su Rusijos invazija į Ukrainą, lieka paslaptis. Vis dėlto, stebint, kas ir kaip didino išlaidas, galima daryti prielaidą, kad Rusijos grėsmės suvokimas buvo svarbesnis veiksnys. Abejonės NATO ir retorinis Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų Europos valstybių susipriešinimas su D. Trumpu vedė prie Europos strateginės autonomijos ir NATO „smegenų mirties“ idėjų Paryžiuje. Galima sutikti su Prancūzijos prezidentu, kad NATO ir Europos saugumas priklauso nuo rinkėjų valios vienoje iš JAV valstijų. Deja, geresnių alternatyvių kol kas nėra, nes JAV yra galingiausia aljanso valstybė, formuojanti jo ateitį.

Atrodė, kad tik Lenkija geba rasti raktą į santykius su D. Trumpu. Lenkijai pavyko pasiekti keletą diplomatinių ir saugumo pergalių, tačiau paskutinis Lenkijos prezidento A. Dudos vizitas nebuvo toks rezultatyvus, kaip tikėjosi Lenkijos vadovas.

Karinė ES valstybių galia niekaip neprilygsta JAV galiai. D. Trumpo vienašalis sprendimas, paskelbtas „Twitter“ žinute dėl dalies JAV karinių pajėgų perkėlimo iš Vokietijos, buvo pasitiktas su nuostaba. Nuo pat Šaltojo karo pabaigos JAV mažino karių buvimą Vokietijoje, o daugiausia jų sumažino būtent B. Obama, tačiau viskas buvo daroma nuosekliai, iš anksto suderinant pozicijas, todėl niekas nesistebėjo ir nereaguodavo su nerimu. JAV gynybos sekretorius parengė tokį pajėgų mažinimo planą, kad esminiai sprendimai būtų priimami po D. Trumpo kadencijos, tikintis, kad jis nebus perrinktas. Nerimas dėl D. Trumpo tarp sąjungininkų išliko visus ketverius metus.

JAV prezidento žavėjimasis autoritariniais lyderiais kėlė nerimą sąjungininkams, jo administracijos darbuotojams ir JAV saugumo institucijoms. Susitikime su Vladimiru Putinu D. Trumpas pareiškė pasitikėjimą Rusijos vadovu ir sumenkino JAV žvalgybos institucijas. Neatsitiktinai D. Trumpas ir V. Putinas per ketverius metus tebuvo susitikę tik vieną kartą. Veikiausiai JAV diplomatai ieškojo būdų, kaip išvengti šių lyderių sutikimo, kad būtų suvaldyta žala. D. Trumpas išreiškė susižavėjimą Kim Jong Unu, o jos administracijos darbuotojų memuarai rodo JAV prezidento žavėjimąsi ir KLR prezidentu Si Dzinpingu. JAV prezidentas rasdavo draugiją tarp autoritarinio tipo lyderių.

D. Trumpo prezidentavimo metu Lietuvai pavyko sustiprinti savo saugumą, bet JAV prezidento sukelta žala JAV įvaizdžiui pasaulyje, institucijų stiprumui, diplomatinei galiai, ryšiams su sąjungininkais, santykinės galios mažėjimui, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek JAV, tiek ir sąjungininkams.

JAV prezidento kadencija buvo palanki Izraeliui, kuriam pavyko sustiprinti ryšius su arabų šalimis, taip pat užsitikrinti JAV pripažinimą dėl dalies nausėdijų teritorijų, o svarbiausia – Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine. D. Trumpo žento Izraelio ir Palestino taikos planas rėmėsi tik Izraelio interesų užtikrinimu, verčiant palestiniečius susitaikyti su priimtais sprendimais.

Neigiamai JAV įvaizdį paveikė ir pasitraukimas iš kurdų valdomų teritorijų bei karinių bazių Sirijoje. D. Trumpas nurodė saugoti naftos gręžinius Sirijoje. Po šio pasitraukimo Turkijos pajėgos pradėjo karinius veiksmus Sirijoje prieš kurdus.

D. Trumpo sekėjų įvykdytas Kapitolijaus šturmas paskutinėmis jo prezidentavimo dienomis leido Rusijai ir KLR viešai pašiepti JAV paramą demokratijai Ukrainoje ar Honkonge. Tai buvo didžiulis smūgis JAV įvaizdžiui pasaulyje, jos institucijų patikimumui. JAV buvo demokratijos švyturys visam pasauliui. Kai demokratija abejojama JAV, nėra ko stebėtis demokratijos mažėjimu pasaulyje. Idealizuotas JAV įvaizdis buvo pakeistas susipriešinimu, institucijų kova ir partinės priklausomybės prioritetais prieš valstybės interesus.

D. Trumpo prezidentavimo metu Lietuvai pavyko sustiprinti savo saugumą, bet JAV prezidento sukelta žala JAV įvaizdžiui pasaulyje, institucijų stiprumui, diplomatinei galiai, ryšiams su sąjungininkais, santykinės galios mažėjimui, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek JAV, tiek ir sąjungininkams. D. Trumpas nesivadovavo T. Roosevelto ideologija „kalbėk švelniai ir turėk didelę lazdą“. D. Trumpas manė, kad vien JAV ekonominės ir karinės galios gravitacijos pakaks užsienio politikos tikslams ir asmeninėms ambicijoms pasiekti. Istorija veikiausiai parodys, kaip jis klydo.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą