Naujienų srautas

Nuomonės2026.11.16 18:15

Gražina Bielousova. Pasakojimas apie du referendumus

00:00
|
00:00
00:00

Nors aktualių su kasdieniu žmonių gyvenimu susijusių temų, kuriomis galėtų pasisakyti aukščiausi šalies vadovai ir kiti politikai, tikrai netrūksta, greičiausiai politinių dividendų vis iš naujo galima užsidirbti „diskutuojant“ dviem temomis: migracija ir šeimos samprata. Šias temas sieja keli bendrumai. 


00:00
|
00:00
00:00

Pirmiausia jos abi kelia pamatinius klausimus: kokie žmonės gali būti laikomi mūsų tautos ir šalies dalimi? Kas esame „mes“, o kas – „jie“? Kieno ateitį laikome sava, o kieno buvimą siejame su tariama ar realia grėsme mūsų išlikimui? Jas sieja ir nepažinimo keliama baimė, ir poreikis, ypač geopolitiškai ir ekonomiškai įtemptu metu, turėti žaibolaidžius, į kuriuos būtų galima nukreipti nepasitenkinimą ir kurie sugertų frustraciją dėl sudėtingų reiškinių, ne visada turinčių aiškius kaltininkus.

Tad nieko nuostabaus, kad būtent šiuo metu, kai teismai ėmė pripažinti tos pačios lyties porų partnerystę, nors praktinis jų įregistravimas tebėra įstrigęs, prezidentas, kuriam lyg jau ir nebereikėtų pigių būdų populiarumui užsitarnauti, ragina surengti patariamąjį referendumą dėl pačios siauriausios įmanomos šeimos sampratos ir pats pareiškė pritariąs iniciatorių siūlomai formuluotei. Siūlomam šeimos apibrėžimui nebeužtenka vien santuokinio ryšio tarp vyro ir moters: Konstitucijoje jis dar papildomai įtvirtintų reprodukcinę šeimos funkciją – motinystę ir tėvystę. Tokio apibrėžimo ištakų reikėtų ieškoti ne politinėse ar filosofinėse teorijose, o katalikiškojoje teologijoje, ypač Šeimos teisių chartijoje, kurios preambulėje įtvirtintas būtent toks šeimos supratimas.

Tad norom nenorom kyla klausimas, apie ką iš tiesų mąsto šeimos sąvoka manipuliuojantys politikai, – apie savo politinę ateitį ar visų tų, kurie savo gyvenimais balsuoja už buvimą Lietuvos dalimi, ateitį?

Politiniame diskurse šis apibrėžimas pateikiamas kaip tautos valia – taip jį apibūdino viena iš jo šalininkių, Seimo narė Ligita Girskienė. Tačiau realybėje didžioji tautos dalis gyvena šeimose, kurios gerokai įvairesnės ir sudėtingesnės nei šis teologinis apibrėžimas, pridengtas plona politine skraiste.

Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad dar vienas referendumas Lietuvoje vyksta kiekvieną dieną. Apie jį dar 19 a. kalbėjo prancūzų mąstytojas Ernestas Renanas, tautos egzistavimą pavadinęs „kasdieniu plebiscitu“. Šią metaforą galime taikyti visiems žmonėms, kurie savo gyvenimais prisideda prie tautos gyvavimo ir taip išreiškia norą bei valią jai priklausyti. Nepaisant to, kad jie nuolat atstumiami, šiame plebiscite dalyvauja daugybė žmonių, kuriuos toks šeimos apibrėžimas paliktų už borto. Tai pirmiausia LGBTQ+ bendruomenės nariai, taip pat ir nesusituokę, ir vaikų neturintys žmonės, gyvenantys kitokiose į siaurus apibrėžimus netelpančiose šeimose. Visi jie, nors galėtų rinktis kitaip, gyvena Lietuvoje, dirba, moka mokesčius, prisideda prie didelių ir mažų dalykų, kurie kuria Lietuvą, išlaiko ją žemėlapyje ir padeda jai klestėti.

Tačiau yra politikų, kurie renkasi tokio kasdienio balsavimo nematyti ir elgiasi taip, tarsi Lietuvoje, kur nuolat esame gąsdinami demografine krize, žmonių būtų per daug ir galėtume ramia širdimi atsiriekti nuo savęs tuos, kuriuos matome kaip „kitus“ ir „kitokius“. Tad norom nenorom kyla klausimas, apie ką iš tiesų mąsto šeimos sąvoka manipuliuojantys politikai, – apie savo politinę ateitį ar visų tų, kurie savo gyvenimais balsuoja už buvimą Lietuvos dalimi, ateitį?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.


00:00
|
00:00
00:00
LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą