Apie rekordines paslaugų apimtis spalį ir sustabdytą finansinio deficito augimą skelbianti Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) prašo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skubiai suteikti apyvartinių lėšų paslaugoms tęsti.
Apie tai ligoninė skelbia jos dalininkams praėjusią savaitę paraginus įstaigos vadovą Audrių Šimaitį apsvarstyti savo atsakomybę dėl susikaupusių KUL skolų ir SAM inicijavus ligoninės auditą.
Kaip teigiama antradienį KUL išplatintame pranešime, planinės ir skubiosios sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos sklandžiai, bet finansiniai įsipareigojimai ir apyvartinių lėšų trūkumas kelia iššūkių ilgalaikiam ligoninės veiklos stabilumui.
„Svarbiausia žinia Vakarų Lietuvos pacientams – ligoninė dirba, visos planinės ir skubiosios paslaugos teikiamos sklandžiai. Tačiau tam, kad taip būtų ir toliau, būtinas skubus finansinis sprendimas, kuris leistų atsiskaityti su tiekėjais ir užtikrinti nenutrūkstamą vaistų, medicinos priemonių bei laboratorinių reagentų tiekimą. Todėl prašome sveikatos apsaugos ministro skubiai susitarti su KUL dėl apyvartinių lėšų finansavimo“, – pranešime cituojamas ligoninės vadovas.
Anot KUL, tai leistų užtikrinti savalaikius atsiskaitymus su tiekėjais ir nepertraukiamą ligoninės darbą.
Ligoninė taip pat nurodė ministerijai pateikusi 2026–2028 metų finansinės situacijos gerinimo planą ir finansavimo modelį, tačiau galutinis sprendimas dėl finansavimo kol kas nepriimtas.
Be kita ko, KUL skelbia, kad, jeigu bus apmokėtos trečiojo ketvirčio viršsutartinės paslaugos, įstaigos devynių mėnesių deficitas išliks toks pat, koks buvo po pirmojo pusmečio – 4,97 mln. eurų.
Pasak ligoninės, nepaisant sudėtingų vidinių procesų ir derybų dėl 2027 metų darbo užmokesčio tvarkos, spalį jos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius ir vertė pasiekė aukščiausią lygį nuo veiklos pradžios 2023 metais.
Praėjusį mėnesį suteiktų paslaugų vertė siekė beveik 15 mln. eurų, įskaitant skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugas. Už jas ligoninė pateiks sąskaitą Valstybinei ligonių kasai.
Kaip teigiama pranešime, didesnes paslaugų apimtis, be kita ko, padeda užtikrinti pertvarkoma ligoninės infrastruktūra. Vienu svarbiausių metų darbų įvardijamos užbaigtos Gelmės korpuso statybos, dabar vyksta pastato pridavimo procedūros.
„Įgyvendinus šį projektą, KUL taps regioniniu infekcinių ligų klasterio centru, užtikrinančiu geresnį specializuotos pagalbos prieinamumą Vakarų Lietuvos gyventojams“, – nurodė KUL direktorius infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Budinas.
BNS rašė, kad nuo 2023-ųjų reformos, kai buvo sujungtos Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinė ir Palangos reabilitacijos ligoninės, KUL susiduria su finansiniais sunkumais. Šiuo metu ligoninės skola tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų.
A. Šimaitis anksčiau sakė, kad reforma įstaigai kainavo apie 40 mln. eurų, o išlaidos nebuvo kompensuotos valstybės. Darbo užmokesčiui KUL skiriama per 80 proc. pajamų, kai, ligoninės vadovo teigimu, tvaru būtų skirti 72–73 procentus.
Pagrindine priemone KUL skolai mažinti įvardijamas laikinas darbo užmokesčio įšaldymas 2027 metais. Iki šiol ligoninė nepranešė, ar dėl šios priemonės sutarė su darbuotojais ir jų atstovais.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis šią savaitę sakė, kad už ligoninės skolą, augusią nuo 2023 metų, atsakingas įstaigos vadovas, tačiau neragino jo trauktis, linkėdamas sėkmės suvaldant krizę.
Šią ministras siejo su sparčiau negu kitose sveikatos įstaigose KUL augusiu darbuotojų atlyginimu. Svarbiausia sąlyga valstybei prisidėti padengiant ligoninės skolas L. Kukuraitis įvardijo aiškų planą krizei suvaldyti, kad pinigai „nekristų į kiaurą maišą“.

