Antradienį išaušo antroji neterminuoto pedagogų streiko diena. Kol kas, deja, teigiamų ženklų iš valdžios pusės nematyti, LRT.lt sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė. Anot jos, ir toliau kartojami metų metus girdimi pasiteisinimai, esą pinigų nėra. Vis dėlto, pabrėžė ji, nors dalis tikėjosi greitesnės valdžios reakcijos, pedagogai yra pasiruošę viskam.
„Mes turime labai daug vilčių, tačiau iš vienos pusės mokytojai yra nusivylę, kad kol kas nevyksta jokios derybos. Mokytojų gausa pirmąją streiko dieną parodė, kad jie iš tiesų yra nepatenkinti ir kad reikėtų problemas spręsti“, – antrąją streiko dieną apibūdino Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, LŠDPS pirmininko pavaduotoja L. Bručkienė.
Ji pastebi, kad dalis streike pirmąkart dalyvaujančių pedagogų vylėsi, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sureaguos ir dialogą pradės greičiau. Tačiau taip nenutiko. Vis dėlto, svarstė pašnekovė, viską lems ir pačių pedagogų atkaklumas bei nusiteikimas nepasiduoti valdžios spaudimui.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pirmadienį prasidėjusiame mokytojų streike dalyvauja apie 4 tūkst. pedagogų.
- Yra mokyklų, kuriose streikuoja visi mokytojai, dalyje dirba tiek, kad neįmanoma užtikrinti ugdymo proceso.
- Neterminuotą pedagogų streiką organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
- Profsąjungos pirmininko pavaduotoja J. Bručkienė sako, kad kol kas iš valdžios teigiamų ženklų nėra.
- Ji pabrėžia, kad pedagogai yra pasiruošę ir tokiam scenarijui, o streiko eiga priklausys ir nuo mokytojų atkaklumo, ir nuo valdžios noro kalbėtis.
„Nieko nesulaukėme, todėl tendencija jaučiama nusivylimo – o kodėl niekas nereaguoja? Jie deklaravo, kaip jiems rūpi vaikai, tėvai ir t.t., tačiau niekas nereaguoja“ – svarstė L. Bručkienė.
Paklausta, o ką darys, jeigu reakcijos taip ir nesulauks, LRT.lt pašnekovė sako, kad pedagogai yra pasiruošę ir tam.

„Planų turime daug, tačiau tai priklausys nuo to, kokios tendencijos bus toliau, kaip elgsis politikai, valdininkai. <...> Pasirodė šiokių tokių žinių apie tai, kad atsirado dar daugiau spaudimo streikuojantiems mokytojams. Manau, kad kai kurios savivaldybės davė pastabas vadovams, kurių mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose gausiau streikuojama. Šiuos neramius požymius mes stebime“, – kalbėjo pašnekovė.
Sako, kad valdžios pasiteisinimai jau girdėti
Jos teigimu, streikuojančiųjų skaičius nėra pastovus – vieni pedagogai gali atsitraukti, kiti prisijungia.
„Yra ugdymo įstaigų, kurios išreiškė norą kurti profesines organizacijas, kad galėtų streikuoti. Dar tik antra streiko diena, bet po pirmos dienos esame nusiteikę viltingai. Kad švietimo bendruomenė yra nepatenkinta dėl susidariusios situacijos – vienareikšmiškai“, – kalbėjo ji.
Kiek tik save atsimenu yra sakoma, kad dar pakentėkit, nes kol kas pinigų nėra.
L. Bručkienė
Sako, kad pasiteisinimai visada tie patys ir jais siekiama manipuliuoti: „Nėra pinigų, iš ko siūlote atimti? Kiti gauna dar mažiau. Man atrodo, kad dešimtmečių dešimtmečiais yra tos pačios frazės kartojamos, kiek tik save atsimenu yra sakoma, kad dar pakentėkit, nes kol kas pinigų nėra.“
Ji pastebi, kad apskritai Lietuvoje suorganizuoti streiką nėra paprasta dėl griežto teisinio reglamentavimo.
„Mokiniams tai yra puikios pilietiškumo pamokos. Vieni tai supranta ir vertina, kiti pasiduoda visuomenei brukamai nuomonei, kad čia yra labai baisu ir blogai. Bet galiu pasidalyti savo asmenine patirtimi – mano vyresnių klasių mokiniai ir jų tėvai mato, kiek aš dirbu, kiek stengiuosi ir kokią atsakomybę jaučiu dėl savo mokinių. Todėl kai aš išeinu į streiką, jie žino, kad kitaip jau turbūt neįmanoma pasielgti.“

Olekas: ir kitoms sritims tų pinigėlių reikia
Seimo pirmininkas Juozas Olekas kiek anksčiau antradienį BNS teigė, kad galimybės atliepti pedagogų profsąjungos reikalavimus yra ribotos.
„Ir pedagogams, ir kitoms sritims tų pinigėlių reikia. (...) dabar mums reikia sėsti su švietimo darbuotojais, ką Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir daro, kalbėdamasi, kokios yra galimybės ir kokie yra sprendimo keliai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė parlamento vadovas.

„Bet mes matom ir priešgaisrinės apsaugos tarnybą, matom policiją, matom kitus statutinius pareigūnus, matom slaugytojas, kur irgi pasirašyta sutartis, kad atlyginimai didėtų. Tai mes turime balansuoti. (...) Tų pinigėlių, kuriuos būtų galima dar perskirstyti ar pridėti kuriai nors daliai, nelabai yra“, – kalbėjo jis.
J. Oleko teigimu, atradus papildomų pajamų šaltinių, būtų sprendžiama, kurioms sritims skirti daugiau lėšų.
„Ar skirtumas tarp sutarto mokytojo atlyginimo ir dabartinis augimas yra mažesnis negu sutartas atlyginimų didinimas slaugytojų ir jų realios pajamos. Kur iš tikrųjų yra ta vieta, kuri yra svarbesnė, nes ir vieni, ir kiti žmonės atlieka labai svarbius darbus ir mes turim padalinti“, – teigė Seimo pirmininkas.
Reikalauja 10 proc. didinti pareiginės algos koeficientus
BNS rašė, kad pirmadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradėjo neterminuotą pedagogų streiką, į kurį įsitraukė apie 4 tūkst. pedagogų ir 220 mokyklų.
Profsąjunga reikalauja bent 10 proc. padidinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus ir imtis konkrečių veiksmų, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis artėtų link 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
LŠDPS teigimu, šiems reikalavimams įgyvendinti papildomai reikėtų 78,5 mln. eurų.
Pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų biudžeto projektą mokytojams suplanuotas 7,56 proc. (92–152 eurais į rankas) darbo užmokesčio augimas, tam numatyti 245 mln. eurų.









