Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje jos dalyviai į politikos dangų jau leidžia ryškiausius turimus fejerverkus. Vienas driokstelėjo praėjusią savaitę. Tai „valstiečių“ leidinys, išleistas net 400 tūkst. egzempliorių tiražu ir skirtas ne kiek reklamuoti save, kiek dar kartą priminti apie priešus.
Tačiau palikime pačiam rinkėjui tai įvertinti. Vis dėlto politikai (ir ne tik „valstiečiai“) mobilizuodami rinkėją balsuoti „prieš“, o ne „už“ rizikuoja ir net neaišku, ar supranta skirtumą tarp gauto mandato, kai tavimi tiki ir pasitiki, ir mandato, kai tave pasirenka tik todėl, kad nenorėjo kito ir ieškojo mažesnės blogybės. O skirtumas yra, ir didelis.
Tačiau įdomesnis tapo pats leidinio pristatymas. Savo socialinio tinklo paskyroje Ramūnas Karbauskis teigė: „Turiu teisę ir jaučiu pareigą pasakyti žmonėms, kodėl mūsų taip nemėgsta Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija.“
Taip lengvu pirštų mostu per klaviatūrą „valstiečių“ lyderis įstūmė save į kampą. Iš šio pasisakymo, atsižvelgiant ir į leidinio turinį, galima suprasti, jog „valstiečiai“ paminėtų partijų nemato kaip koalicijos partnerių.
R. Karbauskis aiškiai pasakė, jog ir socialdemokratus, kurie vertinami kaip realiausi „valstiečių“ koalicijos partneriai, laiko konservatorių satelitu. Todėl sudarant koaliciją su šia partija tai reikštų, jog nepaisant visų kalbų apie konservatorių velnią, R. Karbauskis vis dėlto eina su juo obuoliauti, ir tiesiog apgavo rinkėjus. Nebūtų pirmas kartas, bet...
Jeigu jau socialdemokratai iš barščių išmesti, tai klausimas, kas dar liko. Vienas iš vos kelių likusių realių pasirinkimų yra Darbo partija. Bet tai juk partija, su kuria R. Karbauskis žadėjo niekada neisiąs į koaliciją. Tiesa, žadėjo ir su partija „Tvarka ir teisingumas“ neturėti reikalų.
Bet nutiko priešingai. O kaip bus su Darbo partija? Kas nors patikės, pavyzdžiui, pasiteisinimais, jog Viktoro Uspaskicho Seime nėra, kai visiems aišku, kas ten pirmu smuiku griežia?
Štai ir tampa aišku, kodėl taip įsikabinę Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kuri dar išlaiko šiokius tokius šansus turėti frakciją Seime, sijono laikosi „valstiečiai“.
Kai svarstant antrą rezoliuciją dėl Baltarusijos šios frakcijos nariai spjovę į viską ministrės Ritos Tamašunienės kabinete šventę šventė, R. Karbauskis nėrė į krūmus. Ir nuolat kartoti teiginiai, jog vertinkite pagal darbus, t. y. balsavimus, tapo niekiniais. Bet kai valdžios norisi, o koalicijos partnerių meniu nekoks, tai dar ne taip išsilankstysi.
Taigi R. Karbauskis ne tik save, bet ir kitus įvarė į kampą. Didelio noro turėti koaliciją su konservatoriais nerodantiems socialdemokratams, kas yra visiškai suprantama, po rinkimų teks spręsti itin sudėtingą rebusą, kurį dar pasunkino ir R. Karbauskis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
