Pasak valdžios institucijų, ugniagesiai skuba gesinti Nyderlandų pietryčiuose kilusį miško gaisrą, kuris per naktį išplito ir antradienį apėmė 100 hektarų plotą.
Tai naujausias iš daugybės miškų gaisrų, ištikusių Vakarų Europą po pražūtingų, upių vagas ir augmeniją išdžiovinusių karščio bangų – ekstremalių oro reiškinių, kuriuos mokslininkai sieja su žmogaus sukelta klimato kaita.
Gaisras prasidėjo pirmadienį apie vidurdienį gamtos draustinyje netoli Ostrumo kaimo Vokietijos pasienyje esančioje Limburgo provincijoje.
Provincijos valdžios institucijos savo interneto svetainėje pranešė, kad antradienio rytą gaisras išplito 100 hektarų plote ir vis dar nėra suvaldytas.
Vėjas nuolat keitė kryptį, dėl to gaisras plito sparčiau, naujienų agentūrai ANP paaiškino regiono saugumo tarnybos atstovas spaudai.
Pasak valdžios institucijų, per naktį gaisrą gesino apie 300 gelbėjimo tarnybų darbuotojų, o ugniagesių sraigtasparniai operacijas planavo tęsti ir antradienį ryte.
Buvo evakuota netoliese esanti stovyklavietė, šiame rajone sustabdytas traukinių eismas.
„Dėl sausros gaisras gamtos draustiniuose gali greitai plisti“, – teigė provincijos valdžios institucijos, šio gaisro priežasties nenurodydamos.
Po birželį kilusios beprecedentės karščio bangos Europos šalys susiduria su didžiule sausra, kurios metu džiūsta upės, ribojamas vandens vartojimas ir kyla viską niokojantys miškų gaisrai.
Projekte „World Weather Attribution“ dalyvaujantys mokslininkai praėjusį mėnesį įspėjo, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita reiškia, kad dirvožemis, ežerai ir upės greičiau džiūsta, todėl didėja ir ekstremalių sausrų rizika.
