Nuomonės

2020.06.30 16:00

Rima Urbonaitė. Geros moralės normas jau nustatinės politikai

Rima Urbonaitė , politologė2020.06.30 16:00

Liaudies patarlė sako „įsileisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips“. Neretai panašus procesas įvyksta ir Seime, kai gavę mandatą Seimo nariai pradeda maišyti atstovavimą rinkėjams ir tarnystę valstybei su neribota valdžia. Dar visai neseniai girdėjome vieno buvusio Seimo nario aiškinimus, jog aukščiau Seimo jau tik dangus.

Tokie dalykai nelabai ir stebina. Bet šiomis dienomis nustebino politikų užmojis demonstruoti galią nustatinėjant visuomenei moralės normas. Pliažo Lukiškių aikštėje istorijoje yra viena svarbi detalė. Įstatymo projekte įvardijami trys principai, pagal kuriuos aikštė turi būti tvarkoma. Vienas iš jų skamba taip: „ Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei“.

Kodėl Seimo nariai jaučiasi turį teisę apibrėžti kas yra gera ir bloga moralė būtent šioje situacijoje? Moralės normų nustatinėjimas ir įtikėjimas, kad turi teisę tai daryti, yra rimtas signalas, jog politikai nesupranta kai kurių fundamentalių dalykų.

Šie aspektai savaime nėra jokia naujiena ir teisės aktuose randami, teismai savo sprendimuose ir nutartyse tai vertina. Pati sąvoka „gera moralė“ niekur įstatymiškai neapibrėžta ir yra vertinamoji bei gali kisti. Tačiau situacija dėl Lukiškių aikštės yra labai nevienareikšmiška, išsiskiria ir visuomenės, ir ekspertų nuomonės. Todėl ir kyla klausimas, o kodėl Seimo nariai jaučiasi turį teisę apibrėžti kas yra gera ir bloga moralė būtent šioje situacijoje? Moralės normų nustatinėjimas ir įtikėjimas, kad turi teisę tai daryti, yra rimtas signalas, jog politikai nesupranta kai kurių fundamentalių dalykų.

Pagrindinė šalies institucija nusprendė nepalikti vietos jokioms diskusijoms ir dar įstatymu nurodyti, kas ir ką konkrečioje aikštėje galės daryti.

Moralės normos turi būti visuomenės susitarimo, o ne politikų piktnaudžiavimo valdžia rezultatas. Turint klausimą, reikalaujantį įsiklausyti, išgirsti skirtingas nuomones, matant taip susiskaldžiusią visuomenę, ją dar labiau skaldyti nustatinėjant „gerą moralę“ ir tai dar darant skubos tvarka, yra tiesiog niekaip nepateisinama. Tiesa, čia reikia pasakyti, jog ir Vilniaus meras vis dėlto negalėjo nenumatyti tokio sprendimo pasekmių. Tačiau, jei vieni šįkart diskusijos atsisakė ir turėtų kitą kartą kažką darant gerai pasvarstyti, tai pagrindinė šalies institucija nusprendė nepalikti vietos jokioms diskusijoms ir dar įstatymu nurodyti, kas ir ką konkrečioje aikštėje galės daryti.

Beje, sunku suprasti ir viražus įvykusius dėl Vyčio. Iš pradžių reikėjo, vėliau Kultūros komitetas nepritarė, galiausiai jis ir vėl atsirado. Taip pat sunku suprasti, kodėl ignoruojama ir atmetama Seimo Teisės departamento kritika dėl šio įstatymo.

Kitaip tariant, politikai rodo, jog Seimas nėra tinkama diskusijoms vieta. Tačiau visada laisvų žmonių visuomenėje bus galima diskutuoti Lukiškių aikštėje. Ir to jokiu įstatymu neuždrausi. Diskusijos Lukiškių aikštėje apie valstybės kūrimą, o ne diskusijos dėl Lukiškių aikštės, ir būtų geriausias paminklas už laisvę kovojusiems.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi