Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri domisi vaiko priežiūros atostogų sistema ir vadinamaisiais neperleidžiamais mėnesiais, skirtais skatinti įsitraukti tėvui. Ji teigia, kad ši priemonė tinka kartu gyvenančioms šeimoms, tačiau nori išsiaiškinti, kaip ji veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose.
Moteris sako, kad per trumpą laiką vaikui gali tekti prisitaikyti prie kelių pokyčių: vieno iš tėvų grįžimo į darbą, kito intensyvesnio įsitraukimo ir darželio pradžios. Tai kelia klausimų, ar tokios situacijos visada atitinka vaiko interesus ir kaip užtikrinamos tėvų teisės bei vaiko gerovė.
Šią temą aptarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė ir mediatorė Ūla Dusevičienė.
Ū. Dusevičienė sako, kad tokios situacijos pasitaiko dažnai.
„Žmonės pradeda suprasti, kad vaikui augant nuolat kažkas keisis, atsiranda naujų aplinkybių. Jei tarp tėvų yra konfliktas ir trūksta komunikacijos, lygioje vietoje atsiranda nesutarimų“, – teigia ji.
Pasak mediatorės, viena dažniausių klaidų – bandymas situaciją spręsti staigiai ir kategoriškai.
„Labai svarbu nedaryti drastiškų sprendimų“, – pabrėžia Ū. Dusevičienė.
Plačiau – garso įraše:
Siūloma įsitraukti pamažu
D. Telišauskaitė-Čekanavičė aiškina, kad vadinamieji neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai Lietuvoje atsirado 2023 metais, įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą.
„Turime du neperleidžiamus mėnesius mamai ir du – tėčiui. Svarbu, kad jie gali būti naudojami labai lanksčiai – po dieną, savaitę ar mėnesį. Tai šeimos pasirinkimas“, – sako ji.
Pasak ministerijos atstovės, šiais mėnesiais galima pasinaudoti iki vaikui sukanka 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo pasirinkto vaiko priežiūros modelio.
Ji pabrėžia, kad neperleidžiami mėnesiai negali būti perduoti kitam asmeniui net ir išskirtiniais atvejais, todėl Lietuvoje numatytos papildomos išimtys.
„Papildomi mėnesiai skiriami tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais. Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų yra miręs ar pripažintas neveiksniu“, – aiškina D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Anot jos, sistema sukurta taip, kad tėvai galėtų į vaiko priežiūrą įsitraukti pamažu.
„Svarbu, kad nereikėtų iš karto dviem mėnesiams įšokti į priežiūrą, ypač jei iki tol ryšys su vaiku buvo mažesnis. Todėl suteikiame kuo daugiau lankstumo“, – sako ministerijos atstovė.
Ji pabrėžia, kad tėvai neprivalo iš karto apsispręsti, kaip naudos neperleidžiamus mėnesius.
„Vos gimus vaikui jokio sprendimo priimti nereikia. Po nėštumo ir gimdymo atostogų prasideda vaiko priežiūros atostogos, tada mama arba tėtis pasirenka tik alternatyvą – 18 ar 24 mėnesių. O neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis kada ir kaip nori – nuo 18 iki 24 mėnesių“, – aiškina D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Pasak jos, pirmiausia šie mėnesiai automatiškai priskiriami vienam iš tėvų, o kitas jais gali pasinaudoti bet kada, kol vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai.
Vengti skubotų sprendimų
Vis dėlto kyla ir konfliktinių situacijų, kai po skyrybų vienas iš tėvų staiga nusprendžia pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais, nors iki tol prie vaiko priežiūros prisidėjo mažai.
Tokiais atvejais Ū. Dusevičienė ragina vengti skubotų sprendimų ir pirmiausia ieškoti sutarimo.
„Drastiški būdai vaiko atžvilgiu turėtų būti tabu. Jei atsirado noras daugiau būti su vaiku – puiku, bet tas noras turi būti tenkinamas taip, kad vaikas nebūtų pažeistas“, – teigia ji.
Anot mediatorės, dažniausiai sprendimai ieškomi vertinant konkrečią vaiko situaciją – jo raidą, dienos veiklą, ryšį su tėvais ir jų pasirengimą priežiūrai.
„Pirmiausia žiūrime, koks tas vaikas yra šiuo metu, kokia jo dienos veikla, kaip jis prisileidžia kitus žmones. Galvojame, kaip tėtis galėtų mokytis būti su tuo mažamečiu vaiku“, – sako Ū. Dusevičienė.
Ji priduria, kad tokiais atvejais dažnai pasitelkiama mediacija ar kitos specialistų paslaugos.
„Jeigu norima, mediacija yra puiki priemonė susivokti, nesiimant teisinių priemonių, ir išlukštenti poreikį, kodėl dabar reikia šio pokyčio“, – teigia ji.
Pasak Ū. Dusevičienės, svarbu suprasti, ar žmogų motyvuoja finansiniai klausimai, ar nuoširdus noras įsitraukti į vaiko gyvenimą.
„Gal mano motyvas, kad vaikas paaugo ir jau laikas man ateiti, – tai normalu, viskas gerai. Bet reikia po truputį“, – pabrėžia mediatorė.
„Mamai irgi reikia susivokti, kaip dabar viskas atrodys, nes tai jautrus laikas“, – priduria ji.
Anot pašnekovės, sudėtingesnėse situacijose gali prireikti intervencinės pagalbos, tačiau dažnai padeda ir paprastas tėvų dialogas.
„Jeigu yra piktnaudžiavimo ar apribojimo situacijų, dažnai reikia intervencinės pagalbos. Kartais užtenka, kad tėvai susėstų ir pasikalbėtų. Ir stebuklas įvyksta – jie pradeda kalbėtis“, – sako Ū. Dusevičienė.
Įsitraukimas auga
Pasak D. Telišauskaitės-Čekanavičės, šeimos dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių gali konsultuotis tiek ministerijoje, tiek „Sodroje“.
„Pakonsultuos ne tik dėl pačių atvejų, bet ir įvertins, ar tėtis arba mama turi reikiamą socialinio draudimo stažą. Nes atostogas pasiimti galima, tačiau išmoka gali nepriklausyti“, – aiškina ji.
Anot pašnekovės, nors ši priemonė Lietuvoje taikoma dar palyginti neseniai, tėčių įsitraukimas pamažu auga.
„Mamų įsitraukimas beveik šimtaprocentis, o tėčių mažesnis, bet tikrai didėjantis“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Pasak jos, dažniau tėčiai vis dar renkasi vieno mėnesio tėvystės atostogas gimus vaikui, o ne neperleidžiamus mėnesius.
„Dažniausiai laikas praleidžiamas kartu su mama, kad tėtis tiesiog įsilietų į naują vaidmenį. O neperleidžiamais mėnesiais kol kas naudojamasi atsargiau, bet skaičius tikrai auga“, – teigia ministerijos atstovė.
Ji pabrėžia, kad Lietuvos sistema išsiskiria lankstumu.
„Kitose šalyse tokio lankstumo nėra. Leidžiame neperleidžiamus mėnesius imti net po dieną. Šeimos turi kalbėtis ir ieškoti joms tinkamiausio sprendimo, kad būtų atliepti vaiko poreikiai ir abu tėvai įsitrauktų į priežiūrą“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Konfliktinės situacijos
Anot Ū. Dusevičienės, tais atvejais, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, įsitraukia institucijos, o galimybė naudotis neperleidžiamais mėnesiais gali būti apribota.
„Turime kreiptis į atitinkamas institucijas. Tėvui turėtų būti arba apribota valdžia, arba bendravimas su vaiku. Tokiais atvejais jis nebegalėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais, o mamai būtų suteikiami papildomi mėnesiai“, – aiškina ji.
Vis dėlto, pasak specialistės, konfliktinės situacijos ne visada susijusios su realia grėsme – dažnai jas lemia nepasitikėjimas ar emocinė įtampa.
Anot Ū. Dusevičienės, tokiose situacijose vis dažniau taikoma mediacija, kuri padeda išgryninti tikrąsias konflikto priežastis ir rasti sprendimus.
„Kartais baimės tikrai būna pagrįstos, kartais – ne. Po truputį kvalifikuojame šeimos mediaciją – tai ne tik sprendimų paieška, bet ir kasdienių situacijų peržiūrėjimas. Dažnu atveju padeda su specialistais pasižiūrėti ir įvertinti, kas yra kas“, – sako ji.
„Tėčiai parodo pasaulį“
D. Telišauskaitė-Čekanavičė pabrėžia, kad nepasitikėjimo problemos kyla ne tik išsiskyrusiose šeimose.
„Yra ir kartu gyvenančių šeimų, kur mamos nedrąsiai suteikia galimybę tėčiams įsitraukti, nes mano, kad tik jos geriausiai gali pasirūpinti vaiku. Todėl labai svarbus tarpusavio bendravimas ir pasitikėjimas“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, tėčių įsitraukimas vaikui gali būti itin naudingas.
„Kartais vyras net geriau gali kai kuriuos dalykus padaryti, o vaikui atsiranda naujų galimybių ir ugdomi kiti įgūdžiai. Vaikas tada vystosi įvairiapusiškiau“, – teigia ministerijos atstovė.
Ū. Dusevičienė priduria, kad abiejų tėvų vaidmenys vaiko gyvenime yra labai svarbūs, tačiau skirtingi.
„Mama iki metų vaikui dažniausiai yra saugumo garantas, o nuo metų atiduokime tėčiui, kad padėtų vaikui pažinti pasaulį. Mamos labiau globoja, o tėčiai pasaulį parodo“, – apibendrina ji.
Mediacijos nauda
Ū. Dusevičienė ragina nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus ir pabrėžia, kad mediacija nėra neigiamas įrašas šeimai.
„Mediatorius yra puiki priemonė išmokti spręsti konfliktines situacijas. Dažniausiai mes mokame trimis būdais – prisitaikyti, vengti arba kovoti. Mediacija leidžia išmokti komunikuoti ir nebijoti iššūkių“, – sako ji.
Anot specialistės, pagrindinis mediatorių tikslas – padėti tėvams išmokti savarankiškai spręsti konfliktus.
„Gerai matyti skirtingai, bet negerai įrodinėti, kad vienas matymas yra geresnis“, – teigia Ū. Dusevičienė.
Pasak mediatorės, pasitaiko tiek sudėtingų konfliktų, tiek atvejų, kai šeimos ilgainiui išmoksta konstruktyviai bendradarbiauti.
„Turėjome atvejį, kai tėvai kreipėsi vaikui esant pusės metų. Buvo labai daug nuoskaudų, reikėjo intervencijos. Dabar vaikui dveji metai, tėtis išmoko būti tėčiu, o mūsų pagalbos beveik nebereikia“, – pasakoja ji.
Kai kurios šeimos, anot jos, į mediaciją sugrįžta ir vėliau – pasikeitus vaikų poreikiams ar aplinkybėms.
„Kartais tėvai po kelerių metų sugrįžta kelioms mediacijos sesijoms, susitaria ir toliau dirba. Gyvenime vis tiek pasitaiko duobių, bet žmonės jau turi saugiklį ir situacija neberegresuoja“, – sako Ū. Dusevičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė tėčius ragina nebijoti įsitraukti į vaiko priežiūrą.
„Visi mes žmonės, visi klystame, bet kartą pabandžius norėsis daugiau. Žmonės sako, kad tik pabandę suprato, kaip mamai iš tikrųjų sunku ir kad tai nėra atostogos, o sunkus darbas“, – teigia D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Anot jos, didesnis tėčių įsitraukimas kartais sustiprina ir pačius šeimos santykius.
„Yra atvejų, kai šeimos santykiai net sustiprėja ir pavyksta išvengti skyrybų, nes žmonės pradeda geriau suprasti vieni kitus“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Parengė Ignas Ramanauskas.
