Remiantis nauju Čekijoje rastos 45 000 metų senumo kaukolės tyrimu, pirmieji iš Afrikos į Europą atkeliavę ir čia apsigyvenę žmonės turėjo plačias nosis ir plačius veidus. Kaukolės savininkė, priklausiusi „Zlatý kůň“ (ZK) vadinamai priešistorinei populiacijai, gyveno praėjus vos keliems tūkstantmečiams po to, kai Homo sapiens pirmą kartą susikryžmino su neandertaliečiais, skelbia „IFLScience“.
1950 m. rasta ir pagal amžių nepaprastai gerai išsilaikiusi ZK kaukolė šiuo metu saugoma Prahos nacionaliniame muziejuje. Mokslininkai nustatė, kad geros būklės kaukolė puikiai tinka taikyti įvairius metodus, leidžiančius atkurti galimus jos savininkės veido bruožus.
Taigi, priešistorinei kaukolei buvo pritaikyti trys skirtingi veido rekonstrukcijos būdai. Pirmasis apėmė žinomų minkštųjų audinių apimties ir veido raumenų atvaizdavimą ant fosilijos; jo rezultatus tyrimo autoriai pavadino modeliu A.
Norėdami sukurti modelį B, mokslininkai pasikvietė patyrusią paleomenininkę ir skulptorę Elisabeth Daynes, kuri, remdamasi tyrėjų surinktais duomenimis, pasiūlė „hiperrealistinį rankiniu būdu sukurtą veido atvaizdą“.
Galiausiai mokslininkai atliko virtualų veido atkūrimą, skaitmeniniu būdu prie kaukolės pritaikydami 78 atskirus anatominius kaulinius orientyrus; taip atsirado modelis C.
Modeliai A ir B buvo labiausiai panašūs vienas į kitą – abu pasižymėjo „trumpa ir plačia nosimi, plačiu nosies tiltu, tačiau mažiau atsikišusia, apvalesne nosies galiuko forma“. Tuo tarpu modelis C turėjo labiau išgaubtą kaktą, siauresnę nosį ir smailą smakrą – dėl to susiformavo „aiškiai trikampė veido forma“.
Lygindami šias tris rekonstrukcijas su šiuolaikinių čekių ir kamerūniečių moterų nuotraukomis, mokslininkai pastebėjo, kad A ir B labiau atitiko Kamerūno imtyje pastebėtą įvairovę, o C šiek tiek labiau atitiko čekėms būdingą profilį.
ZK kaukolės genetinė analizė parodė, kad jos savininkė greičiausiai turėjo tamsią odą, akis ir plaukus – pirmiesiems iš Afrikos išvykusiems žmonėms būdingus bruožus. Tik daug vėliau, prisitaikant prie gyvenimo šiaurės platumose, kur saulės spinduliai nėra tokie intensyvūs, išsivystė šviesesnė pigmentacija.
