Nuomonės

2020.05.22 17:10

Rima Urbonaitė. „Vse zakonno“ mentalitetas Lietuvos politikoje

Rima Urbonaitė , politologė2020.05.22 17:10

Pastarąsias savaites stebime vienas po kito įsismarkaujančius politinius skandalus, kurie vis iš naujo atveria niekaip neužgyjančias žaizdas.

Pirmas sužibėjo aplinkos ministras, kuris nusprendė leisti medžioklę lankais, o paskui jau teisinosi, kad tokia tvarka pradės veikti po kelių metų, taigi galime dar padiskutuoti. Tokia pačia logika vadovaujantis pirmiau reikėtų nušauti stirną, o paskui diskutuoti, kad gal tegul ji dar palaksto. Sunku net ir prisiminti situaciją, kai diskusijos seka po priimto sprendimo. Bet juk jokio teisinio pažeidimo nėra.

Atsirado dar ir genialių pateisinimų tokiam ministro poelgiui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė: „<...> ministras dirba ir turbūt reikia džiaugtis jo darbu, o dėl klaidų – tai visi suklystame arba padeda aplinka suklysti, tai šiuo atveju turbūt taip buvo įvykę, ir tikrai linkiu sėkmės ministrui Kęstučiui“. Bet jei čia ir galime dėl kažko pasidžiaugti, tai tik dėl Seimo pirmininko, kurį kažkas dar prisiminė esant ir pakalbino. Deja, jis iš to džiaugsmo, regis, pamiršo, kad kalbant dar bent kažkiek galvoti reikėtų.

Antrasis benefisas jau buvo susisiekimo ministro. Sulaukęs rimtų kaltinimų, jog siekė renovuoti asmeninį nekilnojamąjį turtą ne iš asmeninių lėšų, o sukuriant schemą, jog tam būtų panaudojamos biudžetinės lėšos, visuomenei bent šį tą paaiškinti jis nesivargino.

Praėjus gal savaitei viso labo užsiminė, jog turi įrodymų, kad už paslaugas buvo sumokėta, o visuomenė viską sužinos savo laiku. Ir šioje istorijoje vėl skamba kalbos „viską ištirs, viskas teisėta“. Regis, politikoje, jau liko tik teisinė atsakomybė. Net kai Seimo narių suaugę vaikai gyvena Seimo viešbutyje, irgi viskas pateisinama. Principai du: „vse zakonno“ bei „kiti taip irgi daro“.

Kilus įtarimams, nieko nelaukus dėti ant salo faktus neskubama. Noro visuomenės akyse būti anksčiau išteisintu nei tai padarys institucijos taip pat nėra. Ir būtent tai visiškai nesuprantama.

Tik keista, kodėl tada piktinamasi, jog nesibaigia klausimai. O kaip nekils klausimai, kai ministras su kiekvienu interviu vis daugiau įneša painiavos, nors istorija galėtų būti paprasta – pirkau, gavau sąskaitą, padariau pavedimą. Čia ne koks guzikas nupirktas, o, tikėtina, beveik pusė milijono litų išleista, kuriuos reikėjo dar ir turėti. Ir kalbos apie tai, kad namas paveldėtas tik prieš kelis metus, tarsi pats ministras čia ne prie ko, net pradeda priminti Rusijoje stebimas istorijas kai valdininkų mamos perka namus už milijonus iš gaunamos valstybinės pensijos.

Kas teisus, mes nežinome, bet problema yra tai, jog „vse zakonno“ ar „jis ne stukačius“ mentalitetas, deja, vis dar gajus mūsų politikoje. Ir tai ne tik šios kadencijos Seimo problema. Galiausiai, tai yra ir rinkėjų problema, kurie renkasi ir išrenka, tai – mūsų visų problema.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.