Nuomonės

2020.05.15 17:35

Algimantas Čekuolis. Juokis, kad nusiramintum

Algimantas Čekuolis, LRT.lt2020.05.15 17:35

Prisipažinkime, kad esame niūrūs. Viso šito šiaurės rytinės Europos kampo gyventojai nustojame kvatotis nuo 12, vėliausiai nuo 17–19 metų. Kartais kompanijoje atsipalaiduojame. Man aiškina, kad taip yra dėl mūsų niūraus klimato, nederlios dirvos, karų ir priespaudų šimtus metų. 

Turbūt teisybė. Vorkutos miestas jau pradėjo save trinti iš žemėlapio. 6 000 butų stovi tušti, niekas jų net veltui nenori. Tas miestas nėra labai smagus.

Pas mus kai kurių priežasčių nėra. Trispalvės niekas nemindo. Mūsų parduotuvės ir šaldytuvai pripildyti taip, kaip niekada, taip, kaip Niujorko ir Melburno arba bet kur pirmo pasaulio miesto butuose. Jaunimas išvažiuoja mokytis, kur sugalvoja. Arba išvažiuoja apriesti žemės rutulio du kartus. Kaip jie tai sugeba, nežinau, bet sugeba.

Turbūt atėjo laikas susirūpinti sveikata. Išmokti atsipalaiduoti ir pailsėti be chemijos pagalbos. Chemija atima daugiau, negu duoda. Turime juoktis daugiau ir dažniau, išmokti tai daryti. Didesnioji mūsų kūno dalis pavaldi sąmonei. Klauso jos ir gerbia kaip davatka kleboną. Anglai turi priežodį „fake it till you make it“ (apsimesk, kol tai taps tikrove). Atsiprašau už svetimybę, bet jei nesurusėjome per 300 metų, tai suanglėti mums negresia. Danai gerai kalba angliškai, buvo užkariavę Britų salas ir ilgai jas valdė, bet anglais netapo.

Kūnas primityvesnis už mūsų smegenis ir nesugeba suprasti, kada mes kokią nors emociją tik įsivaizduojame, ją vaizduojame, o kada ji tikra. Ulrichas Schnabelis knygoje „Kiek juokas kainuoja?“ tvirtina, kad su nuotaikomis reikia dirbti.

Cituoju šį garsų psichologą: „Kai rodom nusigandusį veidą, tai sustiprina baimę. O tas, kuris plačiai nusišypso, praneša (savo kūnui ir aplinkai), kad yra gerai nusiteikęs ir galbūt greitai pajus džiaugsmą. Tas grįžtamasis emocijų ir jausmų ryšys veikia net tuomet, kai žmogus nieko konkretaus neduoda. Kas sąmoningai šypsosis, tas gali pats atsigauti ir bent ribotam laikui atgauti teigiamą nuotaiką. Pratimų dalyvius iš pradžių mokau juoktis be jokios priežasties – kartais turi prisiversti juoktis tol, kol atsiranda tikra šypsena. Ir sunku nepradėti šypsotis. Pratybos vyksta grupėje, pusė dalyvių vaidina automobilį plovykloje, vaizduoja, kad sukinėja vairą, burzgia kaip automobilio variklis. Kita dalyvių grupė mosikuoja rankomis imituodami langų valytuvus ir glosto pravažiuojančius.“

Dr. Katarios nuomone, juokas – tai ne pramoga. Tokių pratimų ciklas gali pagerinti kraujotaką, duoti organizmui reikiamą kiekį deguonies ir padėti atsikratyti streso.

Visiems linksma.

Ulricho Schnabelio nuomone, tokias pratybas būtina daryti grupėje. Atsiranda emocinis užkratas. Dalyvio smegenys analizuoja veidus aplink ir prie jų pritaiko savo mimiką. Jeigu aplink visi juokiasi, mes nesąmoningai atsiliepsime bent šypsena. Psichologai surado būdų suskaičiuoti: būryje žmonės juokiasi 30 kartų dažniau.

Be abejo, didesnei daliai žmonių juokas be priežasties atrodys nerimta. Tačiau tas metodas mokslininkų patvirtintas. Jį Kataria prieš 20 metų sukūrė indų kilmės britų psichologas daktaras Madanas. Atsirado pavadinimas – gelotologija. Juokas veikia mūsų sveikatą. Savo metodus jis visą laiką tobulina ir dabar jie praktikuojami 72 šalyse.

Dr. Katarios nuomone, juokas – tai ne pramoga. Tokių pratimų ciklas gali pagerinti kraujotaką, duoti organizmui reikiamą kiekį deguonies ir padėti atsikratyti streso. Ploti irgi naudinga. Delnuose yra daug jutiklių. Plodami juos aktyvuojame, skelbia jogų mokymas. Mėgdžiodami vaikų žaidimus kartais neišvengiamai patys sprogstame iš juoko. Nereikia nei krėsti jokių išdaigų, nei žiūrėti komedijų, nei klausytis anekdotų. Pratybų esmė: juoktis be priežasties ir be sąlygų. Kataria rašo: „Turime juoktis, nes daktaras išrašė tokį receptą.“

Suaugę per dieną juokiasi 10–15 kartų ir tai ne kasdien pasiseka. Vaikai – 300–400 kartų – iškart, kai tik ateina toks noras. Labai gerai būtų iš jų mokytis. Bet to, vaikais juokiasi visu kūnu. Taip atsipalaiduoja, duoda laisvę emocijoms. Suaugusiems tai labai pavyksta. Tik prašau, nereikia jokio kutenimo ir nereikia atsisakyti gerų manierų.

Pagalvokite, ar tikrai geriau likusį laiką nugyventi nukabinus nosį?

Kiekvienas, atėjęs į grupę, turi pasisveikinti – bent jau šypsena. Paskui daromi raumenų tempimo pratimai. Kai visi fiziškai apšyla, jogas arba terapeutas pradeda juoko pratimus. Jeigu esate koks nors direktorius arba apskritai vertinate save kaip labai rimtą ir svarbų, vidury baltos dienos pereiti į vaikiškumą – ar tikrai gerai?

Pagalvokite, ar tikrai geriau likusį laiką nugyventi nukabinus nosį? Užriesta nosis – ne ką geriau. Jei jums pavys rasti gerą jogos trenerį, sužinosite šimtus įvairių pratimų. Pradžioje jie gali atrodyti kvaili. Bet jie gali išgelbėti gyvybę.

Pratimas „Baidarė“. Susėdate ant grindų vienas paskui kitą pirmyn ištiestomis kojomis, beveik apkabindami priekyje sėdintį. Gavę komandą, vaizduojate, kad irkluojate baidarę. Išgirdę komandą „Ha!”, choru visi šaukiate „Ha ha ha!“, visi staiga atsilošiate ir padedate galvą už jūsų sėdinčiam (-ai) į glėbį. Arba ant pilvo. Visi pratrūkstate juoku.

Kitas pratimas „Skruzdėlės kelnėse“. Juokingai šokinėdami, purtydamiesi ir juokdamiesi kiekvienas iš kelnių pabandome išpurtyti neva užpuolusias „skruzdėles“.

Galima vaizduoti, kad gavote milžiniška sąskaitą, kurią turite apmokėti.

Taip pat galima gydyti stuburo skausmą. Rodote pirštu kiekvienam dalyviu, iš ko juokiatės. Nebrangiai kainuoja, bet jūsų požiūrį į skausmą pakeičia.

Pratimai neturėtų būti per ilgi. Po jų turi būti kelios meditacijos minutės, pokalbis su treneriu, kas labiausiai kankina ir kurie pratimai patinka. Ateina ramybė.

Per parą žmogus naudoja tik pusę savo plaučių apimties. Bet jeigu juokiamės, naudojame vienu litru oro daugiau. Diafragmos vibracija masažuoja širdį, plaučius, skrandį ir žarnyną. Juoke dalyvauja visas mūsų organizmas – veido raumenukai (atjaunėjame), o jeigu kvatojame ir šokinėjame, atsipalaiduoja rankų ir kojų raumenys. Imuninė sistema sustiprėja. Gerai pasijuokus, praeina nuovargis, tvirtina daktaras Ulrichas Schnabelis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.