Nuomonės

2020.04.11 15:02

Vaiva Rykštaitė. Karantinas Havajuose: problemos rojuje

Vaiva Rykštaitė, rašytoja2020.04.11 15:02

Esu meilės emigrantė – jau šešerius metus gyvenu didžiausioje iš aštuonių Havajų salyno saloje, taip pat pavadintoje Havajais arba dar vietinių gyventojų pelnytai vadinamoje Big Island. Per COVID-19 protrūkį viešėjau gimtinėje Lietuvoje. Sužinojusi apie sparčiai užsidarančias valstybių sienas ir atšaukiamus skrydžius, labai aiškiai supratau, kur jaučiuosi geriausiai ir kur noriu išbūti šį visame pasaulyje neramų metą – šalia savo vyro Michael. Todėl gerą pusdienį paverkusi dėl atšauktų planų ėmiau ieškoti skrydžių namo, į Havajus.

Havajai dėl švelnaus klimato ir gamtos grožio dažnai vadinami rojumi. Prie šio įvaizdžio prisideda ir vietos gyventojų požiūris į gyvenimą, apibūdinamas kaip „aloha dvasia“. Žodis „aloha“ plačiąja prasme reiškia meilę, taiką, atjautą, kuriuos havajiečiai bent jau stengiasi praktikuoti. Tai reiškia daug besišypsančių veidų ir turistų atžvilgiu geranoriškai nusiteikusių gyventojų, taip pat neskubėjimą, atsipalaidavimą.

Tiesa, atsipalaidavimą Havajuose galima pajusti ne tik paplūdimiuose, bet ir įstatymuose bei juos vykdant. „Čia daug kas laisviau, paprasčiau“, – sako vietiniai. Ir tikrai, štai keletas pavyzdžių: motociklininkai Havajuose gali važinėti be šalmo, svarbiausia tik – būti su saulės akiniais. Panaši situacija ir su keleivių vežimu automobilio priekaboje – jei visos keleivių sėdynės automobilio salone užimtos, tuomet teisėtai galima papildomus keleivius vežti priekaboje. Ant paprasčiausių sulankstomų paplūdimio kėdžių greitkeliu lekiančio sunkvežimio priekaboje įsitaisę paaugliai be jokių diržų ir apsaugų valgo bulvių traškučius, o vėjas taršo jiems plaukus – matant tokį vaizdelį, apima ir siaubas, ir keistas pavydas. Taip pat sakoma, kad, vykdant statybas pagal įstatymus, pastatai negali būti aukštesni už palmę – nežinau, ar ši anekdotą primenanti taisyklė yra tikras įstatymas, tačiau daugelyje Havajų salų tikrai griežtai ribojamas pastatų aukštis, o šių lyginimas su palme yra puiki iliustracija, kaip čia viskas vyksta: paprasčiau.

Tačiau realybėje niekas netikrina, ar žmonės laikosi karantino, todėl grasinimas baudomis yra niekinis.

Šis paprastumas palengvina kasdienybę, tačiau apsunkina ir kelia nerimą kriziniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, visose JAV jau liūdnu anekdotu tapęs incidentas, kai 2018 m. sausio mėnesį Havajų salyne netyčia buvo paleistas klaidingas įspėjimas apie neva į salas lekiančias balistines raketas. Dargi apie tai, kad įvyko klaida, į paniką puolusiems gyventojams nebuvo pranešta amžinybe virtusias trisdešimt aštuonias minutes.

Dabar Havajų valstija, kaip ir visas pasaulis, patiria naują išbandymą – karantiną ir mėginimus stabdyti COVID-19 plitimą salose. Oficialiais duomenimis, šiuo metu Havajuose iš viso užsikrėtusiųjų yra 435, iš jų didžioji dauguma – Oahu saloje esančioje sostinėje Honolulu; iš viso 7 mirtys ir atlikta beveik 15 000 testų. Visoje valstijoje paskelbtas karantinas, taip pat sugriežtintas privalomas dviejų savaičių karantinas be leidimo išeiti iš namų asmenims, keliavusiems po kitas valstijas arba užsienį. Už šio karantino nepaisymą gresia 5 000 JAV dolerių bauda arba laisvės atėmimas. Paplūdimiai uždaryti, kaip ir parkai bei nebūtinų prekių parduotuvės. Tokios yra oficialios naujienos.

Karantino laikiausi sąžiningai ir per tą laiką su šeima net nebuvome nuvažiavę nusipirkti maisto. Tačiau šis apsisprendimas buvo grynai mano asmeninė atsakomybė. Mat, būdama neatsakinga ir savanaudė, taip pat ir galbūt viruso nešiotoja, būčiau galėjusi drąsiai vaikštinėti po prekybos centrus kosėdama ant visko ir visų aplinkui.

Tačiau realybėje niekas netikrina, ar žmonės laikosi karantino, todėl grasinimas baudomis yra niekinis. Aš su dviem vaikais iš Lietuvos skridau į Stambulą, tuomet – į Niujorką, kol galiausiai pasiekiau Honolulu. Lietuvoje ir Niujorke mano kūno temperatūra buvo tikrinama, nežinau, galbūt ir Stambulo oro uoste yra įrengti terminiai minią skenuojantys ekranai.

Tačiau vos atvykusi į Havajus, pajutau visuotinį atsipalaidavimą pandemijos klausimu – čia oro uosto darbuotojai nemūvėjo pirštinių ir nedėvėjo kaukių. Maloniai besišypsanti moteris paprašė manęs užpildyti formą, kurioje turėjau parašyti savo telefono numerį ar adresą. Kadangi atvykau prieš tai parą praleidusi JAV pandemijos židinyje Niujorke, su manimi susisiekti ir patikrinti, ar laikausi karantino, žadėjo Havajų sveikatos departamento atstovai. Oro uosto darbuotoja paprašė palaukti, nes „kas nors tuoj ateis ir pamatuos temperatūrą“, bet niekas neatėjo, todėl buvo numota ranka ir aš su dar keliais iš Niujorko atvykusiais keleiviais buvau pakviesta eiti į kitą lėktuvą, kuriuo grįžau į Havajų salą. Beje, niekas iš Sveikatos apsaugos departamento per dvi savaites su manimi taip ir nesusisiekė. Karantino laikiausi sąžiningai ir per tą laiką su šeima net nebuvome nuvažiavę nusipirkti maisto. Tačiau šis apsisprendimas buvo grynai mano asmeninė atsakomybė. Mat, būdama neatsakinga ir savanaudė, taip pat ir galbūt viruso nešiotoja, būčiau galėjusi drąsiai vaikštinėti po prekybos centrus kosėdama ant visko ir visų aplinkui. Iki šiol net nemėginta sukontroliuoti, kas iš keliavusiųjų į Havajus, iš tiesų laikosi karantino. Šią savaitę apie tai kalbėjau Havajų vakaro žiniose – esu ne vienintelė sunerimusi rezidentė, todėl tikiuosi, kad greitu metu bus imtasi griežtesnių veiksmų.

Turistų srautai gerokai sumažėjo, tačiau svečių salose vis dar yra. „Airbnb“ verslu užsiimanti mano bičiulė sako, kad šiuo metu visi jos butai išnuomoti. Daugybė žmonių nusprendė karantino laikotarpį išbūti maloniame Havajų klimate, tačiau nerimą kelia jų taisyklių nepaisymas – žmonės, tarp jų ir daugybė turistų, vis dar būriuojasi viešose vietose, bimbinėja po parduotuves, o ir draudimo būti paplūdimiuose įsakymas slidus: mat draudžiama pliaže tik gulinėti, bet sportuoti ir plaukioti vis dar galima.

Drastiškai imtasi mažinti skrydžių į Havajus, vietinių manymu, taip pat gerokai pavėluotai. Ilgą laiką Havajų gubernatorius Davidas Ige atidėliojo šį klausimą, teigdamas, kad turizmas yra gyvybiškai svarbus Havajų saloms, kai tuo metu, kovo antroje pusėje, oro uostuose jau piketavo Havajų nuolatiniai gyventojai, reikalaudami svečių keliauti atgal, iš kur atvykę.

Oficialiai Havajuose uždaryti visi restoranai ir kavinės, išskyrus teikiančius maistą išsinešti. Tačiau realybėje trūksta maistą išsinešti tiekiančių įstaigų veiklą reglamentuojančio protokolo, iki šiol žmonės gali patys rankomis įsipilti grietinėlės į kavą arba iš bendro naudojimo butelio ant maisto užsipilti padažo. Būtent dėl tokio protokolo trūkumo ir norėdami apsaugoti savo šeimą mes su vyru visam mėnesiui uždarėme abi savo Havajuose veikiančias kavines „Loko Wraps“, nors mūsų specializacija ir yra būtent maistas išsinešti.

Šį tekstą rašiau su intencija parodyti kitokią perspektyvą Lietuvoje ant savos valdžios chroniškai bambantiems žmonėms. Nes problemų ir sistemos ydų, pasirodo, yra visur – netgi rojuje.

Keistenybių kilo ir su COVID-19 testais. Iš pradžių jų smarkiai trūko. Kovo mėnesio viduryje mūsų pažįstama Havajuose pajuto itin stiprius COVID-19 būdingus simptomus – staigų karščiavimą, kosulį, sunkumą kvėpuoti. Tačiau nei ligoninėje, nei pas šeimos gydytoją testas jai nebuvo atliktas.

Dar vasario viduryje paaiškėjo, kad į Havajus atsiųsti koronaviruso testai buvo brokuoti, netinkami naudoti. Vėliau Oahu saloje klaidingai buvo paskelbta pirmoji neva su COVID-19 susijusi mirtis, mat ligoninės darbuotojas susipainiojo ir vietoje neigiamo testo atsakymo parašė teigiamą. Žmogus iš tiesų mirė dėl kitų priežasčių ir virusu nesirgo.

Vėliau, pradėjus aktyviai testuoti tūkstančius Havajų gyventojų, paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais būna „klaidingai neigiamų“ (false negative) testų rezultatų, kai žmogus iš tiesų yra užsikrėtęs virusu, bet testas to neparodo. Sveikatos specialistų teigimu, testų rezultatai nėra šimtaprocentiniai, visada yra šiokia tokia paklaida, todėl kartais gali tekti pakartoti testą. Būtent todėl visiems viruso simptomus jaučiantiems, tačiau neigiamus testo rezultatus gavusiems žmonėms Havajuose rekomenduojama laikytis griežto dviejų savaičių karantino. Tik beveik niekas netikrina, ar to karantino laikomasi.

Šį tekstą rašiau su intencija parodyti kitokią perspektyvą Lietuvoje ant savos valdžios chroniškai bambantiems žmonėms. Nes problemų ir sistemos ydų, pasirodo, yra visur – netgi rojuje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt