Nuomonės

2020.02.12 18:06

Indrė Makaraitytė. Cinizmas – lygu ši valdžia, arba kodėl šiai valdžiai jau ir Nausėda blogas

Indrė Makaraitytė2020.02.12 18:06

„Mano žmona ne viešas žmogus“, – nukerta premjeras Saulius Skvernelis ir užčiaupia visus, kuriems rūpi, kokiomis sąlygomis ir kaip jo žmona pradėjo dirbti vienoje „Orlen“ įmonių. 

Rūpi todėl, kad kiek anksčiau kolegos iš 15min.lt tyrimų skyriaus aiškinosi, kokiu pagrindu ir kaip Vyriausybei vadovaujant S. Skverneliui lenkų „Orlen“, ilgus metus įsivėlusiai į ginčą su „Lietuvos geležinkeliais“, pavyko gauti reikšmingų nuolaidų ir premjero palankumą.

Tačiau ir tuo atveju S. Skvernelis pasirinko į žurnalistų klausimus neatsakyti.

Šiandien premjeras mano, kad užtenka paaiškinti, jog ateityje jis galėsiąs nusišalinti nuo visų sprendimų, susijusių su „Orlen“. Tačiau, o jei žmona įdarbinta atsilyginant už jo jau padarytus sprendimus, kas, tiesą pasakius, yra ne tokia jau reta praktika, aptarinėjama žymiausiuose politinę korupciją analizuojančiuose vadovėliuose?

Komunikacinė krizė – tokia etiketė kabinama šiam skandalui. Suprask, jei premjeras būtų apgalvojęs, kaip pateikti šią žinią ir pasitaręs su komunikacijos išminčiais, įvilkęs turinį į pūkuotą ir švelnų apdarą, problemos kaip ir nebūtų buvę. S. Skvernelis būtų išvengęs eilinio skandalo.

Tai, kad potencialiai ir galimai korupcinis sandoris staiga net oponentų lūpose pavadinamas viso labo komunikacine krize, iš tiesų iliustruoja daug gilesnes problemas. Mes po jas braidžiojame it po kokį purvyną ir jis tik gilėja ir gilėja.

Tame purvyne skęsta viskas: ir S. Skvernelio žmonos įsidarbinimas, ir jo sprendimai „Orlen“ naudai, ir toliau dirbantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, ir jo sprendimai, leidę išasfaltuoti keliuką premjero namų link.

Tame purvyne skęsta viskas: ir S. Skvernelio žmonos įsidarbinimas, ir jo sprendimai „Orlen“ naudai, ir toliau dirbantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, ir jo sprendimai, leidę išasfaltuoti keliuką premjero namų link. Ir Ramūno Karbauskio periodiškai transliuojami melo monologai.

Į tą patį purvyną patenka ir pats faktas, kad S. Skvernelis į ekonomikos ir inovacijų ministro postą pasiūlė skirti savo patarėją Luką Savicką, kuris de facto yra „Investuotojų forumo“, ilgus metus vadovaujamo Rolando Valiūno, atstovas šioje Vyriausybėje. Šis – neskęstantis advokatas ir vienas didžiausių bei įtakingiausių stambiausiųjų darbdavių lobistų, kuris iš esmės yra už kiekvieno didesnio privataus ir valstybinio projekto. Prie Algirdo Butkevičiaus jo žmonės kurpė susisiekimo sektoriaus transformacijos projektus, prie S. Skvernelio jis įgijo žmogų premjero dešinėje.

Aišku, koks dabar skirtumas, sakysite, kas pabus tuo ministru likusius keletą mėnesių ministerijoje, kurioje ministro realiai nėra nuo rugpjūčio, ir kai susisiekimo ministru dirba toks kaip J. Narkevičius.

Bet visa visuma leidžia net tokiems visą nepriklausomos Lietuvos politinį gyvenimą matyti stebėjusiems ekspertams kaip politologė Jūratė Novagrockienė atvirai, be jokių išvedžiojimų, pasakyti, kad „šitos daugumos dėka moralinės nuostatos yra tiesiog pamintos“, o bet kokie etiniai ir teisiniai pažeidimai yra ignoruojami.

Į tą patį purvyną murkdomas ir prezidentas. Kalbėdamas apie santykius su Prezidentūra, S. Skvernelis leidžia suprasti, kad skaidrumo reikalavimai iš Daukanto aikštės yra ultimatyvūs ir diktatoriški. O R. Karbauskis viešai kaltina, kad G. Nausėdos patarėjai, iš kurių jis sulaukia kritikos, meluoja ir iškreipia prezidento žodžius.

Nieko sau, sakysite, kiek daug sau leidžia valdantieji. Tačiau jie sau leidžia tiek daug dėl to, kad taip jiems leidžia ir prezidentas, ir opozicija.

G. Nausėda drįso nepritarti L. Savicko kandidatūrai į ministrus, bet tai dabar atrodo ir net komentuojama, jog prezidentas taip kerštauja už tai, kad premjeras nepaisė jo nuomonės dėl J. Narkevičiaus. Vis dėlto norėtųsi labai aiškiai suprasti, kodėl L. Savickas būtų prastesnis ministras nei J. Narkevičius, jei jau dėl valstybės stabilumo ir biudžeto tiko pastarasis. Tuo metu dabar buvo pateiktas vienintelis argumentas – patirties trūkumas priimant sprendimus.

G. Nausėda drįso nepritarti L. Savicko kandidatūrai į ministrus, bet tai dabar atrodo ir net komentuojama, jog prezidentas taip kerštauja už tai, kad premjeras nepaisė jo nuomonės dėl J. Narkevičiaus. Vis dėlto norėtųsi labai aiškiai suprasti, kodėl L. Savickas būtų prastesnis ministras nei J. Narkevičius, jei jau dėl valstybės stabilumo ir biudžeto tiko pastarasis.

Tarp opozicijos ir prezidento greičiausiai nėra tokio šalčio ir žiemos, koks tvyro tarp jo ir valdančiųjų, tačiau iš opozicijos komentarų atrodo, kad jie susitikę kalbasi apie dalykus, kurie yra toli nuo realybės. Pavyzdžiui, rinkimus ir porinkimines koalicijas. Arba apie Nacionalinį švietimo susitarimą.

Kalbėti apie švietimą yra labai svarbu, bet svarbiau jau pradėti daryti. Ar ką nors galima daryti su šiais valdančiaisiais švietimo srityje? Su valdžia, kuri išbarstė vėjais jau beveik ketverius metus, o dabartinis ministras Algirdas Monkevičius demonstratyviai nemato net to, kas vyksta po jo nosimi – ogi tos pačios jau seniai buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio užsakytu auditu demaskuotos, bet toliau vešančios korupcinės schemos.

Kita vertus, visiems labai patogu kalbėti abstrakčiomis, deklaratyviomis ir atmintinai visiems žinomomis frazėmis, kokio švietimo reikėtų Lietuvai, nes kitomis temomis kalbėti sunkiau. Ir opoziciniam Liberalų sąjūdžiui, ir socialdemokratams, pavyzdžiui, J. Narkevičiaus klausimas atrodo išsekęs.

Liberalai, pavyzdžiui, dar net neaptarė premjero žmonos įdarbinimo frakcijos viduje, nes toks įvykis juk nėra tinkama proga frakcijai susitikti. O socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas klausimų premjerui dėl „Orlen“ išvis nebeturi. Na, nebent žurnalistai ką nors papildomai ištrauktų. Dvigubas socialdemokratų dugnas net akis degina – kaip jie gali kritikuoti S. Skvernelį, jei už nugaros jį viliojasi į rinkimų sąrašą?

Kai R. Karbauskis su vis garsesniu S. Skvernelio pritarimu talžo buvusį savo ministrą R. Masiulį, visiems netgi geriau – vienu konkurentu opozicijos gretose mažiau. Tai patinka net daliai konservatorių, nes artėjant rinkimams baigia susipainioti, kuri galva juos galiausiai ves.

Pagaliau vieną dieną tas pats prezidentas pareiškęs, kad neturi būti net regimybės interesų konflikto, kitą dieną per savo patarėją patikslino, kad žmonos įdarbinimo problemos jie linkę neaštrinti. Taip, visi vyrai valdžioje turi mažiausiai po žmoną. Sunki dilema.

Bet kai niekas neaštrina, tai S. Skvernelio ir R. Karbauskio tandemas toliau netrukdomas rieda naujų rinkimų link. Ir pasitelkus išmanius komunikatorius ir daug valstybės pinigų komunikacijai, net pačią giliausią padorumo, sąžinės ir skaidrumo krizę galima pasukti savo naudai.

Komentaras buvo skaitytas per LRT radiją

Taip pat skaitykite