Nuomonės

2020.02.01 16:22

Vaiva Rykštaitė. Koronavirusas: panikuoti nereikia, bet klausimų yra daugiau nei atsakymų

Vaiva Rykštaitė 2020.02.01 16:22

Tik prasidėjus koronaviruso protrūkiui Uhano mieste mes su šeima ir bičiuliais pasiskirstėme į dvi stovyklas: vieni sakė, kad nieko čia nebus, medijos eilinį kartą minta žmonių baimėmis ir tiek; kiti – priešingai – leido savo didžiausioms baimėms išsilaisvinti ir balsu ėmė kurti fantastinio filmo vertus apokaliptinius scenarijus.

Na, žinote, juk ne vienas panašus jau ir sukurtas apie beveik visą žmoniją nušienaujantį paslaptingą virusą, kuomet galiausiai išgyvena tik pamišęs mokslininkas ir padori šeima su šuniuku. Aišku, bene visi slapta viliamės būti būtent ta išlikusia šeima.

Kita vertus, nereikia ir filmų, užtenka prisiminti apie 1918–1920 metais po visą pasaulį siautėjusį ispaniškąjį gripą, nužudžiusį, skaičiuojama, nuo 25 iki 50 milijonų žmonių. Taip, būtent gripo epidemija yra daugiausia aukų pareikalavusi pandemija žmonijos istorijoje, aukų skaičiumi aplenkusi net marus ir AIDS.

Žinoma, galime guostis, kad dabar viskas juk kitaip nei prieš šimtmetį: informacija apie koronaviruso pavojus plinta žaibišku greičiu, tad galime pasiruošti, apsisaugoti, izoliuoti sergančiuosius, stiprinti imunitetą. Ir turime žymiai pažangesnę medicinos sistemą. Tačiau kol mokslininkai rungtyniauja su laiku mėgindami sukurti skiepus nuo koronaviruso, kiekvienas gydytojas jums pasakys: „Nuo gripo vaistų nėra. Galima tik palengvinti simptomus, bet su virusu organizmas turi kovoti pats.“ O tada dar pridurs: „Tik nepanikuokite.“

Panikuoti kol kas, panašu, reikalo dar nėra. Kiekvienais metais nuo įprasto gripo miršta šimtai, tūkstančiai žmonių. Tačiau, kaip taikliai nervus raminančiame straipsnyje apie koronavirusą pastebėjo Kanados žurnalistas Andre Picardas, „geriau velnias, kurį pažįstame.“ Kitaip tariant, mes, žmonės, visada labiau linkę bijoti to, ko nežinome, net kai mums gerai žinomi dalykai yra ne mažiau pavojingi (puikus pavyzdys būtų baimė skristi lėktuvu, nors važiuojant automobiliu tikimybė užsimušti yra šimteriopai didesnė).

Ką iš tiesų žinome apie koronavirusą? Kad viruso kilmė greičiausiai yra Uhano miestas Kinijoje ir kad tai niekada anksčiau žmonėse nematyta koronaviruso atmaina. Visa kita: kad virusas į žmogų peršoko nuo gyvūno ir net viruso užkrečiamumo laipsnis kol kas yra mokslininkų hipotezių, bet ne patvirtintų faktų lygmenyje.

Koks yra tikrasis apsikrėtusiųjų skaičius? Man rašant šį straipsnį, oficialiais duomenimis, Kinijoje yra 6000 patvirtintų apsikrėtusiųjų koronavirusu atvejų ir 130 koronaviruso komplikacijų sukeltų mirčių. Nereikia būti konspiracijos teorijų šalininke, kad galėtum nujausti, jog nepatvirtintų ir neužregistruotų atvejų gali būti ženkliai daugiau. Tikėtina, kad daugybė virusu apsikrėtusių žmonių nesikreipė ieškodami pagalbos, todėl tikrąjį sergančiųjų skaičių nuspėti sudėtinga. Be to, Kinijos Vyriausybė yra liūdnai pagarsėjusi faktų slėpimu.

Tai, kad šalyje praktiškai uždrausti socialiniai tinklai, tik apsunkina komunikaciją su likusiu pasauliu. „The Guardian“ kalbinto viešosios sveikatos eksperto, Imperatoriškojo koledžo profesoriaus Neilo Fergusono spėjimu, šiuo metu apsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius veikiausiai siekia apie šimtą tūkstančių atvejų, tačiau jų gali būti ir du ar tris kartus daugiau.

Nerimą kelia ir „TikTok“ tinkle bei tviteryje vis pasirodantys vaizdo įrašai iš Kinijos. Viename iš jų Uhano mieste dirbanti medicinos sesuo dar prieš savaitę teigė, kad ligonių skaičius yra per 90 000 ir prašė žmonių aukoti apsauginės aprangos medikams. Kituose vaizdo įrašuose nufilmuoti neva Uhano miesto ligoninės koridoriai su milžiniškomis laukiančių ligonių eilėmis arba ištuštėjusia gatve einantis ir neva nuo koronaviruso staiga ant grindinio susmunkantis žmogus. Tačiau tokie vaizdo įrašai dažnai sukelia daugiau nepagrįstos baimės, nei suteikia patikimos informacijos.

Dabar man, ruošiantis į kelionę lėktuvais bene per pusę pasaulio su dviem mažais vaikais, kyla ypač svarbių praktinių klausimų. Pavyzdžiui, ar veido kaukės padeda apsisaugoti nuo viruso? Ekspertų teigimu – ne visai. Pirmiausia, iki šiol nėra patvirtinta, kokiu būdu plinta koronavirusas, tačiau ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja koronavirusą traktuoti kaip oru plintantį patogeną. Tačiau tokiu atveju mikrodalelėms ir lašeliams keliaujant oru paprasta nosies ir burnos kaukė negali apsaugoti nuo užkrato, nes ji neapsaugo žmogaus nuo smulkiųjų dalelių patekimo į kvėpavimo takus.

Tiesa, tokios kaukės paprastai kalbant yra geriau negu nieko, nes pristabdo veiksmus „ranka–burna“, t. y. žmogus su kauke rečiau liečia savo nosį, burną ir taip neperneša užkrato ant kitų liečiamų objektų. Šiuo metu medikams, dirbantiems su koronavirusu apkrėstais pacientais, rekomenduojama dėvėti N95 respiratorius, kurie smarkiai priglunda prie veido, tačiau juos dėvėti nepatogu, kai kuriems žmonėms sunkiau kvėpuoti. O keliautojams patariama kuo dažniau plautis rankas. Pati buvau nusprendusi vis tik įsigyti kaukes sau ir visai savo šeimai, bet šiuo metu mano apvažiuotose Havajų vaistinėse jos visos yra išpirktos.

Kaip koronavirusas veikia vaikus? Teigiama, kad šiuo metu viruso sukeliamas mirtingumas yra beveik 3 proc., didžioji dauguma mirčių ištinka, kai žmones kamuoja ir ankstesnės su kvėpavimo takais susijusios ligos. Taip pat pranešama, kad šį virusą sunkiau išgyvena vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau kol kas nėra jokių žinių, kaip šį virusą pakelia kūdikiai ir vaikai.

Keliautojų kūno temperatūros matavimas man kol kas rodosi nesuprantamas, mat, jei teisingai suprantu, net temperatūros neturintis žmogus gali būti koronaviruso nešiotoju, mat šio viruso inkubacinis periodas žmogui, spėjama, yra nuo penkių iki keturiolikos parų, gali būti be jokių ligos simptomų. Šiuo atveju turbūt veiksmingiausia prevencija būtų tiesiog nekeliauti, nevalgyti restoranuose, neiti apsipirkti, likti namuose. Bet sunku tai tiesiog čia ir dabar, kai jau nupirkti brangūs skrydžio bilietai, užsakytas viešbutis ar laukia svarbi darbinė konferencija svetur.

Beje, jei kalbėtume apie pinigus, dėl koronaviruso kaltės jau vyksta smarkūs pokyčiai ir pasaulio akcijų rinkoje, tačiau apie pasaulinę ekonominę krizę, ekspertų teigimu, kalbėti dar anksti. Ir vis tik „British Airways“ ir „Air Canada“ oro linijos jau atšaukė visus skrydžius į Kiniją; Kinijoje uždaromi fabrikai ir ištisi kavinių tinklai, kaip antai „Starbucks“. Pasaulis pradeda suprasti, kokį vaidmenį globalioje ekonomikoje atlieka Kinija.

Turbūt gera su koronavirusu susijusi žinia yra precedento neturintis pasaulio mokslininkų bendradarbiavimas. PSO atstovai pakviesti atvykti į Uhano miestą, kad geriau suprastų viruso plitimą, o Australijos mokslininkams jau pavyko dirbtinai išauginti koronaviruso patogeną laboratorijoje. Dabar daugybės šalių mokslininkai dirba mėgindami sukurti veiksmingus šio viruso skiepus. O tuo tarpu likusi pasaulio dalis ginčijasi dėl pirmoje šio rašinio pastraipoje minėtų scenarijų ir turbūt ketina žiūrėti „Netflix“ platformoje ne be priežasties akimirksniu išpopuliarėjusį dokumentinį serialą „Pandemija“.

[1] https://www.theglobeandmail.com/opinion/article-what-should-we-fear-more-coronavirus-or-fear-itself/

[2] https://amp.theguardian.com/science/2020/jan/26/coronavirus-could-infect-100000-globally-experts-warn

[3] https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/hcp/infection-control.html?CDC_AA_refVal=https%3A%2F%2Fwww.cdc.gov%2Fcoronavirus%2F2019-ncov%2Finfection-control.html

[4] https://www.npr.org/sections/goatsandsoda/2020/01/29/800531753/face-masks-what-doctors-say-about-their-role-in-containing-coronavirus

[5] https://www.nytimes.com/2020/01/29/business/china-coronavirus-economy.html